Uostas apsisprendė dėl nuosavos žemsiurbės

Pagal techninę specifikaciją žemsiurbė turėtų būti 70 m ilgio ir 15 m pločio, o maksimali grimzlė siektų 4,5 m. Ji būtų komplektuojama su įmontuotu grunto siurbliu, prikabinamu siurbliu ir greiferiniu kranu su kaušu. Žemsiurbė turėtų būti pritaikyta imti gruntą iš 22 m gylio.

Norima, kad be įprastinio dyzelinio kuro ji būtų varoma ir suskystintomis gamtinėmis dujomis (SkGD).

Arvydas Vaitkus, KVJUD generalinis direktorius, skaičiuoja, jog preliminariai tokios žemsiurbės statyba galėtų kainuoti apie 25-28 mln. Eur. Dalį šių lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos paramos.

Uosto vadovas sako, jog konkursas žemsiurbei statyti bus skelbiamas artimiausiu metu: „Teiksime medžiagą į Susisiekimo ministeriją ir per mėnesį, jei nebus kokių nesutarimų, turėtų būti skelbiamas konkursas. Žemsiurbės statyba trunka apie 1,5 metų. Jei visos procedūros vyks sklandžiai, žemsiurbę uoste galėtume turėti po dvejų metų.“

Iki šiol projektiniams gyliams uosto akvatorijoje ir prie krantinių palaikyti buvo samdomos užsienio šalių kompanijos. Praėjusiais metais valymo ir gilinimo darbus už 2,9 mln. Eur uoste atliko vienos didžiausių pasaulyje gilinimo ir valymo kompanijų „Jan DE Nul N.V“ žemsiurbė.

2013 – 2014 m. valymo darbus uoste atliko „Meyer & Van der KampGmbH & Co. KG“. Pasirašytos sutarties vertė siekė 2,8 mln. Eur, o kasamo grunto įkainis buvo nuo 2,5 iki 4,3 Eur už 1 kub. m (kaina priklauso nuo atstumo iki sąvartos jūroje).

Adomas Alekna, Klaipėdos uosto kapitonas, pastebi, kad turint nuosavą žemsiurbę išlaidos uosto valymui būtų ženkliai mažesnės, nes nereikėtų mokėti technikos mobilizacijos mokesčio, kuris siekia apie 200.000 – 250.000 Eur.

„Be to, po audrų esant didesniems užnešimams tai leistų uostą valyti operatyviau. Dabar užsienio kompanijų reagavimo laikas paprastai yra penkios darbo dienos“, – pastebi jis.

Nuosavas žemsiurbes iš kaimyninių uostų turi Ventspilis ir Hamburgas.