Prezidentė nori geležinkelių pertvarkos, Vyriausybė dar galvoja

Tačiau abi šios bendrovės ir toliau galės likti valstybės rankose. Tiesa, tolimesnėje perspektyvoje būtų galima ieškoti ir privačių investuotojų į jas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomone, apie planus pertvarkyti geležinkelius Vyriausybė turėtų jau iki birželio vidurio informuoti Europos Komisiją (EK), kad ši nesiimtų prieš Lietuvą sankcijų dėl konkurencijos teisės pažeidimų geležinkelių priežiūros srityje.

Vyriausybė tvirtina šiuos pasiūlymus dar svarstysianti, bet įžvelgia jame ne tik pliusų, bet ir minusų.

Arba didžiulė bauda, arba reorganizavimas

Trečiadienį prezidentė su Rimantu Sinkevičiumi, susisiekimo ministru, aptarė būtinybę pertvarkyti „Lietuvos geležinkelius“.

Praėjusią savaitę su p. Sinkevičiumi susitikusi Margrethe Vestager, už konkurenciją atsakinga EK komisarė, įspėjo Lietuvą, kad ši turi per artimiausią mėnesį, tai yra iki birželio vidurio, parengti planus, siekiant užtikrinti konkurencingumą geležinkelių srityje.

Iš Lietuvos pareikalauta išskaidyti „Lietuvos geležinkelių“ bendrovę, infrastruktūrą atskiriant nuo pervežimų, nors ir neprisiimant įsipareigojimo būtinai privatizuoti bent vieną iš naujai sukurtų įmonių. Jos ir ateityje gali likti valstybės rankose, tik turi būti valdomos atskirų administracijų.

Priešingu atveju EK pagrasino patvirtinti konkurencijos teisės pažeidimą ir priimti sprendimus dėl iki 43 mln. Eur siekiančios baudos Lietuvai paskyrimo.

Tokie galimi sprendimai grindžiami jau prieš metus paskelbta EK išvada, kad dar 2008 m. išardydama vadinamąjį Rengės geležinkelio ruožą tarp Lietuvos ir Latvijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi geležinkelio infrastruktūros valdymo rinkoje, nes neleido naftos perdirbimo įmonei Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ naudotis galimai pigesniais savo produktų pervežimais Rengės ruožu į krovos uostus Latvijoje.

Pernai liepą EK pasiūlė tris problemos sprendimo alternatyvas – už maždaug 20 mln. Eur atstatyti išardytą ruožą, išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“, taip sukuriant realią konkurenciją geležinkelių infrastruktūros valdymo srityje, arba papildomai gerinti susisiekimą su Latvija.

Per beveik metus Lietuvos Vyriausybė nepriėmė nei vienos iš šių alternatyvų, todėl EK ir griebėsi ultimatumo – „Lietuvos geležinkeliai“ turi būti išskaidyti, o jeigu bus apsispręsta to nedaryti, Lietuva bus įpareigota ir sumokėti iki 43 mln. Eur siekiančią baudą, ir skirti apie 20 mln. Eur Rengės ruožo atstatymui.

Kartojo pernykštes pastabas

Prezidentė per susitikimą su ministru priminė, kad dar prieš metus atkreipė Vyriausybės dėmesį į gresiančią milijoninę baudą, taip pat į būtinybę reorganizuoti „Lietuvos geležinkelius“, siekiant ne tik skaidresnio ir efektyvesnio valdymo, bet ir konkurencinės aplinkos geležinkelių srityje sukūrimo.

Todėl dabar p. Grybauskaitė pakartojo, kad Lietuvai gresiant milijoninėms baudoms Vyriausybė turi nedelsdama patvirtinti skubų veiksmų planą, kuris tenkintų EK reikalavimus.

„Geriausias būdas užtikrinti geležinkelių efektyvų ir konkurencingą veikimą būtų jų restruktūrizavimas“, – po susitikimo žurnalistams pranešė Lina Antanavičienė, prezidentės patarėja ekonominiais klausimais.

„Esminės pertvarkos „Lietuvos geležinkeliuose“ yra būtinos, nes ši įmonė jau seniai tapo valstybe valstybėje“, – pridūrė patarėja.

Prezidentės nuomone, Vyriausybė turi apsispręsti dėl geležinkelių pertvarkos iki kitą savaitę numatyto premjero Algirdo Butkevičiaus apsilankymo Briuselyje ir susitikimo su EK vadovu Jeanu Claude‘u Junckeriu, kad jį galima būtų informuoti apie patvirtintus planus.

Svarstys vadovo klausimą

Bet Susisiekimo ministerijos vadovas tikino laiko turįs „dar iki Joninių“.

„Jokio oficialaus EK sprendimo dar neturime šiuo klausimu, bet praėjusią savaitę man buvo eurokomisarės išdėstyti galimi sprendimai. Vyriausybė turi ieškoti ir ieškos racionaliausių sprendimų. O pats racionaliausias sprendimas – laikytis tų normų, kurie yra priimti Europos Sąjungoje“, – sakė p. Sinkevičius.

Jo nuomone, Lietuva turi įgyvendinti vadinamąjį ketvirtąjį ES transporto paketą, numatantį skaidrų su geležinkeliais susijusių įmonių valdymą. Bet šiame pakete nėra tiesiogiai numatyta būtinybė atskirti infrastruktūros valdymą nuo pervežimo, nors ir rekomenduojama tai daryti.

„Toks sprendimas turi įvairiausių ir pliusų, ir minusų. Mūsų atsakymas EK bus, kad išlaikysime vertikaliai integruotą struktūrą ir įgyvendinsime priemones, kurios užtikrins ketvirtojo paketo įgyvendinimą“, – sakė ministras.

Bet jis vengė atsakyti, ar bus prisiimta atsakomybė imtis infrastruktūros atskyrimo nuo pervežimų: „Tam reikalinga ir politinė valia, ir tam tikros aplinkybės. Dabartinėmis aplinkybėmis, kai artėja rinkimai, sunku įsivaizduoti, kad tokie sprendimai galėtų būti priimti pakankamai sparčiai.“

Tačiau p. Sinkevičius pranešė, kad šį penktadienį susitikęs su premjeru aptars „Lietuvos geležinkelių“ situaciją ir galimybes įmonę pertvarkyti. Neatmetama, kad šio susitikimo metu bus svarstomas ir bendrovės vadovybės, taigi ir ilgamečio generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos, atsakomybės klausimas.

Bet ministras vengė atsakyti, ar tikrai p. Dailydka neteks savo posto.