Pirmoji kelionė traukiniu į Lenkiją: lėto važiavimo egzotika

Lėto keliavimo traukiniais pranašumai – galimybė stebėti aplinką, pamiegoti arba išlipti pakvėpuoti grynu oru vienoje iš stotelių. To nepavyks padaryti važiuojant greitaeigiais traukiniais.

Kelionės trukmė – 5 valandos

5 valandos – tiek trunka kelionė traukiniu iš Kauno geležinkelio stoties į Balstogę, Lenkijoje. Tiek pat prireikia ir kelionei atgal. O kai tarp traukinio atvykimo į Balstogę ir jo išvykimo Kauno link tėra 2 valandos – pamatyti šio Lenkijos miesto įžymias vietas ir nupirkti lauktuvių tampa tikru iššūkiu, todėl Balstogėje tenka bėgti ir skubinti ekskursijų gidę.

Šeštadienį, birželio 18-ąją, į Balstogę iš Kauno naująja „Rail Baltica“ vėže pajudėjo pirmasis komercinis reguliaraus keleivinio traukinių maršruto reisas. Bilieto kaina į vieną pusę – 11 Eur. Keleivių vežimas vykdomas Lenkijos kompanijai „Przewozy Regionalne“ priklausančiais dvejais traukiniais, kuriuose yra po 127 sėdimas vietas.

Autobusais keleivius vežančios kompanijos iš Kauno Balstogę pasiekia maždaug per 3-4 valandas, toks bilietas kainuoja apie 15-20 Eur. Į Lenkiją apsipirkti pamėgę važiuoti lietuviai teigia, jog važiuojant keturiems asmenims automobiliu kiekvienam jų kelionė kainuoja po 8 Eur.

AB „Lietuvos geležinkeliams“, kaip anksčiau yra teigę šios įmonės atstovai, kol kas nėra tikslinga įsigyti ir šiuo maršrutu eksploatuoti savo traukinių, galbūt tai apsimokės daryti ateityje.

Pirmuoju reisu į Balstogę vyko kelios dešimtys Lietuvos turistų, kurie teigia į Lenkiją išsiruošę, norėdami pakeliauti traukiniu, pailsėti, pažiūrėti, kaip pasikeitė anksčiau jų aplankytas miestas.

Palydėtuvėse dalyvavęs Dalijus Žebrauskas, AB „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas, pripažino, kad verslui šis reisas kol kas neaktualus dėl nepakankamo traukinių greičio. Teigiama, jog per pirmąjį šio reiso savaitgalį iš Lietuvos į Lenkiją nupirkta apie 250 bilietų.

Reikia greičio

Kaip VŽ yra rašę, kol kas traukiniai iš Lenkijos į Lietuvą ir iš Lietuvos į Lenkiją „Rail Baltica“ vėže dar negali vykti maksimaliu 180 km/h greičiu: Lietuvos teritorijoje prie šios naujos vėžės nėra įrengta saugiam tokių traukinių judėjimui reikalinga signalizacijos sistema, todėl traukiniai čia gali judėti 100 km/h greičiu, o Lenkijos teritorijoje dėl seniau nutiestos vėžės minėtas traukinys kai kuriuose ruožuose yra priverstas važiuoti 30-40 km/h greičiu.

Ponas Žebrauskas nurodė,kad jau yra pateikta paraiška ES paramai gauti minėtų signalizacijų įrengimui mūsų šalies teritorijoje. Pono Žebrausko duomenimis, jų įrengimui gali prireikti apie 85 mln. Eur. „Yra planas 2018 m. įrengti signalizacijas“, - sakė p. Žebrauskas.

Savo ruožtu Lenkijos valdžios atstovai yra minėję, jog šalis taip pat skirs lėšų esamos geležinkelių infrastruktūros modernizavimui, tačiau konkretesnių detalių nepateikiama – nei kada bus atnaujinami bėgiai, nei kiek tam prireiks lėšų, nei darbų įgyvendinimo terminų.

Ši nežinomybė yra ir dėl to, jog Lenkija dabar yra nukreipusi investicijas į Europą vedančių kitų geležinkelio transporto koridorių vystymui. Mat lietuviška „Rail Baltica“ vėžė kol kas nutiesta tik iki Kauno ir dar nėra žinoma, kada ji pasieks Vilnių, Latviją ir Estiją.

Išeitis – ekskursija autobusu su gidu

Tačiau reisas iš Kauno į Balstogę jau startavo. Tiesa, dar sunku prognozuoti, ar jis pasiteisins, nebus nuostolingas. Keleiviams traukinyje praleisti 10 valandų nėra lengva, ypač, kai sėdynės neatsilenkia. Kai kurie pirmuoju reisu važiavę keleiviai sakė pasigedę jame galimybės nusipirkti kavos, arbatos, lengvų užkandžių.

Atvykus į Balstogę ir norint dar tą pačią dieną grįžti į Kauną, šiame Lenkijos mieste tenka suktis kaip vijurkui, nes iki traukinio pajudėjimo yra dvi valandos. Išeitis – ekskursija autobusu su gidu. Ypač, kai tas autobusas yra pagamintas dar praeitame amžiuje Lenkijoje.

Pirmojo reiso keleivius pasitikę „Przewozy Regionalne“ atstovai teigė dar tiksliai nepaskaičiavę, kiek kainuotų tokia paslauga, tačiau preliminariai vienam keleiviui reikėtų sumokėti apie 3-5 Eur.

Gido teigimu, Balstogė yra tituluojama Lenkijos „žaliaisiais plaučiais“, nes čia yra daug parkų, žaliųjų plotų. Taip pat Balstogėje yra įvairių muziejų, bažnyčių. Verta aplankyti prieš dvejus metus pastatytą Operos teatrą – tiksliau užlipti ant jo stogo, kuriame želia žolytė. Taip pat dvarininkų Branickių rūmai ir unikalus sodas nepaliks abejingų. Apie visus kitus lankytinus objektus gidas papasakoja, važiuojant autobusu, nes nėra kada juos detaliau apžiūrėti.

Tuomet – paskubomis lauktuvių ir keleiviai jau pajuda iš Balstogės Kauno link. Vienas lietuvių turistų teigia, jog dar planuoja vykti šiuo maršrutu, tačiau dabar rinktųsi Lenkijoje išlipti neprivažiavus Balstogės, kad turėtų daugiau laiko iki grįžimo atgal. Tokiu atveju galima išlipti, pavyzdžiui, Suvalkuose ir čia jau praleisti apie 4 valandas.

Milijoninės investicijos

Traukinys iš Balstogės į Kauną penktadienį atvyksta 21.35 val. Iš Kauno ir Balstogės geležinkelio stočių traukiniai šeštadieniais ir sekmadieniais pajuda ryte bei vidurdienį, atitinkamai atgal į galines stotis atvyksta vidurdienį ir vakare. Iš Kauno į Balstogę traukinys „Rail Baltica“ vėže vyksta ir pirmadienio rytą (šiuo reisu tik į vieną pusę).

Iš Balstogės, persėdant į kitą traukinį, galima tęsti kelionę į Varšuvą, Ščeciną, Gdynę arba Elką. Iš Varšuvos keleiviai gali tęsti keliones į Berlyną, Vieną, Prahą ir kitus Europos miestus.

364,5 mln. Eur kainavusi „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lenkijos sienos iki Kauno oficialiai atidaryta pernai spalio viduryje. Iš viso Lietuvos teritorijoje nutiesti 123 km europinės vėžės.