Traukinių greitis „Rail Baltica“ vėže: vizijos prasilenkia su realybe

Teigiama, kad kelionė sutrumpėjo, nes „Rail Baltica“ dalyje nuo Kauno iki Lietuvos – Lenkijos sienos dešimtyje pervažų įrengtos signalizacijos sistemos, todėl ties jomis panaikinti greičio apribojimai. Darbų sąmata nenurodoma.

Visgi bendras kelionės laikas sumažėja sąlyginai mažai – 20 minučių, todėl šis maršrutas dar išlieka lėto važiavimo egzotika, o kalbos apie traukinių judėjimą „Rail Baltica“ vėže 240 km/val greičiu atrodo tarsi iš fantastinio romano.

Ilgą kelionės trukmę sąlygoja tai, kad didžioji jos dalis yra Lenkijos teritorijoje, kur „Rail Baltica“ atkarpai būtinas modernizavimas. Kai kuriuose ruožuose Lenkijoje traukiniai gali judėti tik apie 30 km/h greičiu. Nurodoma, jog šiuo metu vyksta susitikimai su Lenkijos geležinkelių atstovais dėl galimybės trumpinti kelionės laiką Lenkijos teritorija.

Dabar yra diskutuojama, kada, kas ir kokiu būdu įdiegs traukinių signalizacijos ir eismo valdymo sistemas (ERTMS), užtikrins saugų traukinių eismą ir padidins greitį „Rail Baltica“ geležinkelio dalyje nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos bei finansuos šiuos darbus.

Įdiegus „Rail Baltica“ linijoje ERTMS, traukinių greitį linijoje nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos sienos, kaip teigia LG, bus galima padidinti iki 160 km/val, modernizavus visą liniją – iki 240 km/val.

364,5 mln. Eur kainavusi „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lenkijos sienos iki Kauno oficialiai atidaryta pernai spalio viduryje. Iš viso Lietuvos teritorijoje nutiesti 123 km europinės vėžės.