Klaipėdos uoste šiemet tikimasi naujo rekordo
Rugsėjo mėnesį uoste perkrauta 3,49 mln. t krovinių, o nuo metų pradžios – 29,9 mln. t.
Nors rugsėjo mėnesį krovinių krauta 1,4% mažiau nei pernai, tačiau bendras 9 mėn. krovos augimas siekia 3,4% arba 980.000 t.
Per 9 mėn. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) gavo 37,02 mln. Eur pajamų, t.y. 2 mln. Eur arba 6% daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Pajamos iš žemės nuomos siekia 5 mln. Eur, tiek pat surinkta ir pernai. 9 mėn. pelnas dar nesuskaičiuotas, o per I pusmetį uždirbta 15 mln. Eur pelno, t. y. 2 mln. Eur daugiau nei pernai.
Martynas Armonaitis, KVJUD ekonomikos ir finansų direktorius, sako, jog tikimasi, kad šie metai bus rekordiniai ir pagal pelningumą: „Gaunamas pelnas mums leidžia įgyvendinti suplanuotas investicijas. Šiuo metu esame pajėgūs įgyvendinti visus numatytus gilinimo ir krantinių rekonstrukcijos planus. Anksčiau atliktos teisingos investicijos, leidžia gauti daugiau pelno, tai sudaro galimybes toliau investuoti. Šis ratas sukasi vis greičiau, sąlygos investicijoms finansuoti šiandien yra tikrai neblogos.“
Investicijos duoda grąžą
Arvydas Vaitkus, KVJUD generalinis direktorius pažymi, kad šių metų uosto krovos augimo tendencijos yra džiuginančios.
„Įvertinant tai, kad pernai turėjome rekordinį krovinių kiekį, tai šių metų 3,4% augimas yra labai geras. Mes dėkingi krovos kompanijoms, kurios sugebėjo tą krovinio kiekį sugeneruoti“, – kalba jis.
Artūras Drungilas, KVJUD rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius, teigia, jog gerus rezultatus lemia anksčiau atliktos investicijos.
„Į suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalą, Centrinį Klaipėdos terminalą, „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių paskirstymo centrą įdėtos investicijos pradeda duoti grąžą. Matome, kad nuo metų pradžios turime didelius prieaugius turime būtent šiose krovinių srityse. SkGD nuo metų pradžios krauta 567.000 t daugiau, konteinerių – 610.000 t daugiau, ro-ro krovinių – 422.000 t daugiau. Tų prieaugių nebūtų, jei nebūtų atliktos investicijos į naujus infrastruktūros pajėgumus“, – įsitikinęs p. Drungilas.
infogr.am::76903771-0064-4489-baec-094b8c15ece8
Regione treti
Rytiniame Baltijos jūros regione Klaipėda pirmauja pagal konteinerių krovos prieaugį. Nuo metų pradžios Klaipėdos uoste krauta 31.270 TEU daugiau arba 11% daugiau konteinerių nei pernai.
Skaičiuojant tonomis, konteinerių krovos augimas Klaipėdoje siekia 18,4%, kai visame regione konteinerių daugėjo 3,9%.
Pagal bendrą krovos apyvartą Klaipėda regione rikiuojasi trečioje vietoje. Be jos šiemet augimo tendencijos stebimos tik Primorske, kur krova didėjo 10,5% ir Ust Lugoje, kur krauta 5,3% daugiau. Visų kitų regiono uostų krovos apimtys šiemet smunka žemyn.
Anot p. Drungilo, bendrai regiono uostuose apyvarta šiemet labiausiai menksta dėl to, jog krauta gerokai mažiau naftos produktų, jų apyvarta visuose uostuose bendrai sumenkusi 9,5 mln. t. arba 11%. Anglies visuose uostuose krauta 2,65 mln. t arba 7,5% mažiau, trąšų – 1,3 mln. t arba 6,1% mažiau, ro – ro krovinių – 458.000 t arba 3,7% mažiau.
„Tai, kad Klaipėdoje pasiektas beveik 1 mln. t krovinių augimas, kai beveik visi aplinkiniai uostai patiria apie 3–3,6 mln. t krovinių nuostolius, yra tikrai geras rezultatas. Šiemet Klaipėdoje daugėjo visų pagrindinių krovinių, išskyrus birias trąšas, kurių nuo metų pradžios krauta apie 11% mažiau“, – skaičiuoja p. Drungilas.
Tikisi išlaikyti Baltarusijos krovinius
Savo ruožtu p. Vaitkus pažymėjo, kad dalyvaudamas praėjusią savaitę Baltarusijoje vykusioje transporto ir tranzito parodoje iš trąšų gamyklų vadovų išgirdo apie planuojamas didinti gamybos apimtis, todėl, pasak uosto vadovo, trąšų kiekiai artimiausiu metu turėtų atsistatyti.
Paklaustas, ar parodoje su Baltarusijos partneriais kalbėta apie Rusijos siekius į savo uostus perkelti ne tik savo krovinius iš Baltijos šalių uostų, bet ir daugiau nei trečdalį Klaipėdos uosto apyvartos sudarančius Baltarusijos krovinius, p. Vaitkus sako, jog sunku prognozuoti, kaip elgsis Baltarusija, tačiau bent jau kol kas tokių požymių nėra.
„Logistika ir logika yra du dalykai, kurie neatsiejami. Jei vežti krovinį kažkur toliau, visada bus klausimas, kas kompensuos skirtumą. Net vežant per Rusijos uostus, kurie yra arčiausiai Baltarusijos, kaina už vieną krovinio toną būtų nuo 10 iki 18 USD didesnė. Mes vis dėlto tikimės, kad tie srautai, kurie yra tradiciniai Lietuvoje, jie išsilaikys. Pozityviai nuteikia ir faktas, kad Baltarusijos vicepremjeras, transporto ministras ir kita jų delegacija prie Klaipėdos uosto stendo praleido vieną iš ilgiausių laiko tarpų. Ir aš girdėjau tik gerus žodžius. Mūsų partnerystė su Baltarusija per paskutinius dešimt metų yra tikrai tvirta“, – pažymėjo uosto vadovas.
infogr.am::1bdf7dd3-084d-4c9d-8b7f-5f3a18159455
