Metro Vilniuje: ar turime užnerti finansinę kilpą ateities kartoms?

Eilinį kartą „Metro sąjūdis“ ragina skersai išilgai perkasti Vilnių ir keletą metro magistralių pakišti po senamiesčiu.

Idėja tikrai nenauja. Milijardinės sumos įspūdingos ir ar tai pakeliama našta Vilniui, šalies biudžetui reiktų labai atidžiai pagalvoti. Prisiminkime nepamatuotas Graikijos investicijas ir kuo tai baigėsi. Daug bereikalingų ir dabar jau merdėjančių oro uostų buvo pristatyta Ispanijoje, gan abejotinas metro pastatytas Porte Portugalijoje. Įvairiausio rango Europos Sąjungos politikos formuotojai ne kartą yra pabrėžę – investuoti reikia atsakingai.

Metro yra puikus techninis sprendimas, bet kad būtų ekonomiškai gyvybingas, reikėtų didelio keleivių srauto, nes jis pasiteisina kursuodamas bent 6-10 kartų per valandą. Jei keleiviui atvykus į stotelę traukinuko sulaukiama po pusvalandžio ar valandos – juo tiesiog nesinaudos.

Preliminariai yra apskaičiuota, kad Vilniuje metro ekonomiškai neatsipirks. Potencialių keleivių per mažai, o ir apgyvendinimo tankis Vilniuje labai mažas, palyginti su metro turinčiais miestais. Nesant pakankamai keleivių atitinkamai ir pajamų nebus. Kas tuomet padengs nuostolius metro statytojui ir operatoriui. Tai tikriausiai nugultų ant mokesčių mokėtojų pečių.

Negalima sutikti, kad dabartinė susiekimo infrastruktūra apgailėtina. Taip, taisytinų dalykų daug, integralumo tarp skirtingų transporto rūšių stinga, bet tikrai galvojama apie ateitį. Vien tai, kad jau ateinančių metų viduryje į Vilniaus keleivinį transportą turėtų įsilieti 150 visiškai naujų autobusų – vaizdą pakeis iš esmės. Daugiau A juostų viešam transportui, mažiau automobilių transporto piko metu ir Vilnius tikrai atsidustų nuo kamščių.

Mokslininkų yra taip pat paskaičiuota, kad viešo ir privataus sektoriaus partnerystės (VPSP) projektai, kuomet privatus partneris mato didelę riziką dėl pajamų surinkimo, išbrangsta bene du ar tris kartus.