Sostinės Halės turgus: kitokia aura traukia ir verslininkus, ir užsieniečius
Dar visai neseniai pasisakyti, kad prekiauji turguje, nebuvo jokia garbė: iš karto pajusdavai, kad į tave šnairuoja tarsi į kokį perpardavinėtoją, spekuliantą, taip ir besitaikantį iškišti prastenės kokybės prekę. Net ir sąvoka „turgaus prekeiviai“ turėjo – dar kažkiek ir tebeturi – neigiamo atspalvio.
Tačiau kai nuvažiuojame į užsienį, dažnai apsilankymas turguje yra vienas iš kone privalomų dalykų, nes ten pulsuoja tikras, nesuvaidintas gyvenimas, ten pamatai pačių įvairiausių spalvų ir parsiveži ne tik turguje įsigytų lauktuvių, bet ir įdomių prisiminimų iš ten.
Panašu, kad tokia vieta, kur einama ne tik norint pigiau apsipirkti, bet ir smagiai, tačiau kartu – civilizuotai – praleisti laiką, vis stipriau pretenduoja tapti sostinės Halės turgus. Čia mielai lankosi vis daugiau ir pačių vilniečių, ir miesto svečių – ne vienas užsienio turistas, pasigrožėjęs Aušros vartais, apsidžiaugia netoli išvydęs ir turgavietę, skaičiuojančią jau 110 metų.
Šis turgus sparčiai keičia savo veidą – ir tie pokyčiai tikrai į gera. Svarbu, kad jie vyksta natūraliai – jokio „plastikos chirurgo“ įsikišimo turgaus bruožams pagerinti nereikėjo.
Kitokia aura
Užteko, kad senajame pavilijone įsikurtų viena kita kavinukė, kad čia užkviptų šviežiai iškeptomis bandelėmis, kad atsirastų keletas specializuotų krautuvėlių, prekiaujančių išskirtiniais, nors ir nepigiais produktais, ir šis turgus pasidarė patrauklus net ir tiems smulkiesiems verslininkams, kurie jau dirba prestižiniuose senamiesčio ar Užupio rajonuose.
„Sėdėdamas pas mus ir pietaudamas ar gerdamas kavą, matai, kaip už stiklo verda turgaus gyvenimas. Jautiesi tarsi patekęs į nedidelį balaganą, tai suteikia savotiško žavesio. Juk maisto turgūs visame pasaulyje turi savo aurą. Neabejojame, kad ir Halės turguje ji tik stiprės. Dabar čia įsikuria vis daugiau verslininkų, jie atneša kitokią vartojimo kultūrą, prekiauja aukštesnės kokybės produktais, tad pritraukia kito segmento pirkėjų, kurie į turgų eina ne norėdami sutaupyti, o įsigyti tikrai šviežių, kokybiškų produktų, pabendrauti, atsipalaiduoti“, – yra pasakojusi Jūratė Valiukaitė, Vilniaus UAB „Valju“, valdančios dvi mėsos parduotuves „Gegio stalui“, bendraturtė.
Parduotuvę-užkandinę turguje įmonė atidarė balandžio mėnesį. Verslininkė neslepia, kad buvo gerokai nustebusi, kai pirmąją savaitę po atidarymo, penktadienį, turgaus darbo laikui artėjant į pabaigą, į užkandinę sukurnėjo didžiausias būrys tame pačiame turguje prekiaujančių moterų.
„Jos atėjo mūsų pasveikinti, kad įsikūrėme šalia, domėjosi, ką pardavinėjame, nemažai moterų ir pirko mėsos gaminius ar kitus produktus, nors jie nėra patys pigiausi. „Iš solidarumo“ – taip sakė jos“, - pasakodama šypsosi p. Valiukaitė.
Negailėjo senbuvės ir patarimų, pavyzdžiui, parodė, kur prekių geriau neeksponuoti, nes spėsi tik nusisukti, ir jų jau nebeliks – turguje juk yra visokio plauko lankytojų.
Nesuvaidintos emocijos
Tai, kad Halės turgavietė vis patrauklesnė verslininkams, prekiaujantiems tokiais produktais, kurių ant kiekvieno kampo nerasi, patvirtina ir Leonas Jucys, UAB „Tugva“, valdančios Halės turgų, direktoriaus pavaduotojas.
„Keičiasi ir patys nuomininkai, ir pirkėjai. Anksčiau į turgų dažniausiai eidavo taupantys pinigus, dabar ateina vis daugiau žmonių, kurie yra nusiteikę juos leisti. Todėl smagu, kad senajame paviljone kuriasi įdomūs, išskirtiniai, tegul ir savo kainą turintys verslai“, – sako jis.
Vienintelis nepatogumas, su kuriuo susiduria verslininkai, – turgus pradeda anksti tuštėti, tad sulaukti tų pirkėjų, kurie ateitų apsipirkti po darbo, neįmanoma.
„Mes patys suinteresuoti, kad turgus dirbtų kuo ilgiau, kad ir iki devynių vakaro. Tačiau daugelis prekiautojų darbą pradeda nuo 6 val., tad atidirbę 8 valandas jau pradeda pakuotis, ir kojos pačios neša juos namų link. Gal ateity, kai įsikurs daugiau kavinukių, užkandinių, jos sudarys tokį traukos centrą, kad lankytojai čia ateis ir po darbo. Tada prekybininkai, matydami, kad ir vakare yra žmonių, gal irgi nuspręs dirbti ilgiau“, – perspektyvų įžvelgia „Tugvos“ atstovas.
Jis neneigia, kad santykiai tarp turgaus prekiautojų yra gana įdomūs: nuo nuoširdžios draugystės ir pagalbos vienas kitam iki garsaus apsižodžiavimo – tik vienas žingsnis.
„Turgus tuo ir įdomus, kad čia verda tikras gyvenimas. Visko čia būna. Tačiau pastaruoju metu turguje prekiaujančiųjų bendruomenė stiprėja, naujai įsikūrę verslininkai čia irgi įneša šiek tiek kitokias bendravimo taisykles. Ir tai labai džiugina“, – pasakoja p. Jucys.
Dabar, anot turgaus administracijos vadovų, norinčiųjų čia išsinuomoti patalpas yra netgi daugiau nei vietos.
Todėl planuojama, kad netrukus ši turgavietė taps dar didesniu traukos srautu – kai iš senojo pavilijono išsikels batų ar kičinių paveikslų pardavėjai ir jų vietose įsikurs įvairių šalių virtuves pristatantys restoranai, kai turgus nepradės po pietų tuštėti, o veiks iki pat vakaro, laukdamas darbus baigusių pirkėjų ir valgytojų, Vilniuje klientams rasis dar viena vieta, kur norėsis užeiti. O smulkiajam verslui atsiras puiki proga parodyti, kad šis gali būti elegantiškas ir grakštus netgi turguje.
