Ministras abejoja, ar Vilniaus–Utenos keliui bus pasirinkta koncesija
Ketvirtadienį p. Masiulis Seimo posėdyje buvo paklaustas, kas vyksta su dar 2015 m. gruodį Seimo nutarimu patvirtintu leidimu rengti koncesiją suremontuoti betoninį Vilniaus–Utenos kelią.
Susisiekimo ministras pripažino, kad tik šios savaitės pradžioje Automobilių kelių direkcijos specialistai pristatė jam pagrindinius numatomos koncesijos punktus, taip pat iškėlė klausimus dėl jos būtinumo ir efektyvumo. Tad dabar Susisiekimo ministerija žada per artimiausias kelias savaites apsispręsti, kaip pasielgti šio projekto atžvilgiu.
„Sprendimas bus suderintas tarp įvairių institucijų, bus atsižvelgta į visas aplinkybes ir visus iškylančius klausimus. Bet mano pirminis, sakyčiau, asmeninis įspūdis yra toks, kad su koncesijos konkursu, pritraukiant į projektą privatų investuotoją, gali būti ir pavėluotas. Mat idėja apie koncesiją gimė dar 2010-2011 m., kai valstybė negalėjo pigiai pasiskolinti savo reikmėms. Tuomet pigiau buvo pasikviesti privatų investuotoją į pagalbą. Bet dabar situacija pasikeitė – valstybės reitingai labai aukšti, ji gali pasiskolinti kur kas pigiau nei nemenka dalis privačių investuotojų, potencialiai galinčių dalyvauti šiame labai brangiame projekte“, – sakė p. Masiulis.
Jis leido suprasti, kad galimi ir kitokie kelio Vilnius–Utena remonto projekto įgyvendinimo būdai, pvz., įvykdant jį tik valstybės lėšomis ir pajėgomis.
Bus tariamasi Vyriausybėje
VŽ žiniomis, artimiausiomis savaitėmis, greičiausiai dar iki Velykų, Vyriausybėje bus surengtas pasitarimas dėl Vilniaus–Utenos kelio projekto ateities. Jame ir turėtų būti priimtas galutinis sprendimas, ar tęsti prieš kelerius metus Seimo nutarimu leistą koncesijos projektą, ar vykdyti šio kelio remontą kitokiais būdais, pirmiausia – valstybės lėšomis.
VŽ jau pernai gruodį rašė, kad nors „nutarimas dėl itin prastos kokybės kelio Vilnius–Utena remonto koncesijos būdu buvo prieš metus priimtas dar buvusiame Seime, tačiau konkurso koncesininkui išrinkti paskelbimas dar užtruks ne vieną mėnesį“. „Jeigu apskritai įvyks, nes naujoji valdžia žada kritiškai įvertinti tiek rengiamas konkurso sąlygas, tiek galbūt patį konkursą“, – rašyta straipsnyje.
Net jeigu konkursas būtų paskelbtas šiemet, pats koncesininko parinkimo procesas užtruktų dar beveik metus, o remonto darbai kelyje būtų pradėti ne anksčiau kaip 2018-aisiais. Tokiu atveju avarinės būklės kelias Vilnius–Utena būtų sutvarkytas tik apie 2022 m.
Atsidūrė korupcijos bylos tyrėjų akiratyje
2015 m. gruodžio 22 d. Seimas po pusantrų metų svarstymo pagaliau priėmė nutarimą dėl leidimo prieš tris dešimtmečius nutiestą ir iki šiol kapitaliai netaisytą betoninį kelią Vilnius–Utena rekonstruoti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. 72 km šio kelio ruožą per trejus metus suremontuotų privati bendrovė, o valstybė iš jos paskui 10 metų kelią nuomotųsi – bendrovė toliau jį prižiūrėtų, iš valstybės gaudama kasmetes išmokas.
Seimo priimtame nutarime nurodoma, kad visa projekto vertė gali siekti iki 169,3 mln. Eur.
Kol kas oficialiai nėra paskelbti bent preliminarūs paskaičiavimai, kiek kainuotų šis projektas valstybei kišenei, jeigu jis būtų įgyvendinamas tik iš biudžeto lėšų. Tačiau koncesijos oponentai mini maždaug dvigubai mažesnes sumas – apie 85-90 mln. Eur.
Klausimo dėl šio betoninio, avarinės būklės kelio remonto aktualumas atsinaujino pernai rudenį gavus žinių, kad ES patvirtino 40 mln. Eur skyrimą šiam projektui įgyvendinti iš vadinamojo Junckerio plano fondo.
Be to, Seimo nutarimo dėl Vilniaus–Utenos kelio remonto koncesijos būdu priėmimo aplinkybės atsidūrė teisėsaugos, tiriančioje galimos politinės korupcijos, susijusios su Liberalų sąjūdžiu ir koncernu „MG Baltic“, akiratyje. Įtariama, kad buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis galėjo gauti šimtatūkstantinį kyšį iš šio koncerno už jam naudingų politinių sprendimų parėmimą.
