Iš naujo skelbs 4 „Rail Balticos“ tiesimo konkursus
Pirmųjų konkursų metu pasiūlytas kainas rodo „15min.lt“ gauti viešųjų pirkimų dokumentai.
Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ skaičiavo, kad nutiesti vėžę nuo Rokų iki Kauno hidroelektrinės galėtų kainuoti apie 8,9 mln. Eur. Tuo metu UAB „Eurovia“ kartu su UAB „Vitras“ pasiūlė darbus atlikti 2,4 karto brangiau – už 21,4 mln. Eur.
Nutiesti atkarpą nuo Kauno iki Palemono kelininkai siūlė už 58-68 mln. Eur, kai „Lietuvos geležinkeliai“ paskaičiavo, kad darbai turėtų kainuoti 38 mln. Eur, skelbia „15min.lt“.
Kauno hiroelektrinė-Palemonas atkarpai „Lietuvos geležinkeliai“ norėjo skirti 36 mln. Eur, tarptautiniai konsorciumai pasiūlė atlikti darbus už 58-65 mln. Eur.
Portalo duomenimis, konkursuose varžėsi po 4-5 Lietuvos ir tarptautinių įmonių konsorciumus, tarp jų ir „Lietuvos geležinkelių“ antrinė bendrovė „Geležinkelių tiesimo centras“, taip pat „Kauno tiltai“.
Mantas Dubauskas, „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus patarėjas, VŽ patvirtino, kad įmonių siūlytos kainos bendrovės netenkino.
„Skirtumas (kainų – VŽ) didelis. Kyla įtarimų, kad nebuvo užtikrinama konkurencija, nes būtent ji užtikrina geriausias kainas. (...) Tai ne pirmas kartas, yra buvę atvejų, kai konkursai buvo kartojami, ir galiausiai kaina buvo tinkamose ribose“, – sako p. Dubauskas.
Pasak jo, nauji konkursai turėtų būti skelbiami „artimiausiu metu“. Prioritetas teikiamas tam, po kurio turėtų būti tiesiama Palemonas–Kaunas vėžė, mat ši turėtų sujungti „Rail Balticą“ ir Kauno intermodalinį terminalą.
Paklaustas, ar bendrovė turi galimybių užtikrinti didesnę konkurenciją, p. Dubauskas teigia matantis tam galimybių.
„Pirma, tai (nauji konkursai – VŽ) bus ženklas, kad „Lietuvos geležinkeliai“ nesitaiksto su išpūstom kainom. Žinoma, čia jau mūsų žmonių, atsakingų už pirkimus, darbas – užtikrinti, kad atsirastų kuo daugiau dalyvių ir kad būtų užtikrinta konkurencija“, – sako pašnekovas.
Jo žodžiais, šiuo atveju stengiamasi darbus atlikti kokybiškai ir už tinkamą kainą, tad bendrovė neskubina darbų ir sutarčių pasirašymo, kurios gali kainuoti 50 mln. Eur daugiau, nei planuota.
„Rail Baltica“ kol kas pradėta statyti tik Lietuvoje, kur per penkerius metus nauja, 1.435 mm pločio geležinkelio vėžė buvo nutiesta nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šiuo metu visi geležinkeliai yra rusiškos vėžės – jų plotis siekia 1.520 mm. Bendra „Rail Balticos“ vėžės nuo Kauno iki Talino vertė, įvairiais skaičiavimais, sieks iki 5,2 mlrd. Eur. ES lėšos turėtų sudaryti 85% visos sumos, Baltijos šalys pridės likusius 15%.
infogr.am::b0c12e64-0673-452a-b365-ecf5dfe14a66
