Uosto plėtojimo taryba apsisprendė dėl maksimalios plėtros
Ketvirtadienį posėdžiavusi Klaipėdos uosto plėtojimo taryba pritarė maksimaliam uosto plėtros variantui, tačiau posėdžiui pirmininkavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis pažymėjo, jog tai nereiškia, kad nebus įsiklausoma į miesto nuomonę.
Balsuojant už maksimalią uosto plėtrą brėžiančią ketvirtąją koncepciją Vytautas Grubliauskas, Klaipėdos miesto meras, ir Saulius Budinas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, susilaikė.
Tiesa, uostamiesčio meras pažymėjo, jog tai, kad šiandien nėra absoliutaus pritarimo siūlomoms uosto iniciatyvoms, neturi būti vertinama kaip priešiškumas uostui.
„Negaliu balsuoti už ketvirtąją alternatyvą, nes jūs man šiandien neduodate informacijos, neduodate pasekmių suvaldymo paketo, kad aš galėčiau sakyti „taip“. Visi dabar žiūri į rengiamą poveikio aplinkai vertinimą (PAV) kaip į išganymą, o kas bus, jei jis parodys tokius skaičius, kad net Vyriausybei pasirodys nesaugu“, – savo sprendimą argumentavo p. Grubliauskas.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::cfb25d01-72bf-4e16-8337-8f201bd853b5
Klaipėdos miesto taryba dar nėra išsakiusi oficialios pozicijos, kuriai iš parengtų keturių Klaipėdos uosto bendrojo plano koncepcijos alternatyvų pritaria. Ponas Grubliauskas žada, jog tai bus padaryta artimiausiu metu bei užsimina, jog miestas linkęs pritarti antrajam uosto plėtros variantui. Ši plėtros alternatyva nenumato išorinio uosto statybos Melnragėje, tačiau apima naujos 80 ha sausumos teritorijos Kuršių mariose tarp Smeltės pusiasalio ir Kiaulės Nugaros salos suformavimą.
Bandys įtikinti melnragiškius
Savo ruožtu susisiekimo ministras viliasi, jog tai, kad miesto atstovai susilaikė balsuodami už maksimalią uosto plėtrą, dar nereiškia, jog miestas yra prieš ją.
„Mes dar nežinome jo pozicijos, nežinome, kokie yra miesto reikalavimai, jo vizijos, ką jis gali laimėti iš uosto plėtros. Aš matau dar tik didelio darbo pačią pradžią, o pabaiga bus tada, kai mes su miestui sutarsime. Joks planas, kuris bus padarytas uoste, neįgaus kūno, jei tam nepritars miestas ir jis nebus suderintas su miesto interesais“, – po posėdžio kalbėjo p. Masiulis.
Jis pastebėjo, jog užuot skendus ginčuose reikėtų galvoti apie tai, kad uostas ir jo plėtra galėtų būti miesto augimo katalizatorius: „Tikiu, kad miestas bus uosto partneris, kuris užtikrindamas uosto plėtrą užtikrins ir savo plėtrą. Nes ambicingi uosto plėtros planai lygiai taip pat duoda galimybę ambicingai vystyti ir Klaipėdos miestą bei jam suteikti dar didesnę perspektyvą.“
Ponas Masiulis pripažino, jog miestas ir gyventojai daug baimių dėl uosto plėtros turi ir todėl, jog apie tai suteikta nepakankamai konkretizuotos informacijos. Jis pažymėjo, jog daugiau dėmesio bus skiriama informacijos pateikimui, ypač Melnragės gyventojams, kurie, anot ministro, neturėtų baimintis, kad dėl išorinio uosto statybų nuvertės jų turimas turtas.
„Kitose šalyse, kur buvo vykdomi išorinio uosto projektai, mano žiniomis, žemės vertė išaugdavo, o nesumažėdavo. Sutvarkius krantinę, padarius kaip užsienio šalyse priėjimą prie jūros, mariną su restoranais aplinkinių teritorijų vertė turėtų augti. Bet visa tai mes turim įrodyti melnragiškiams, jie turi patikėti, pamatyti tuos planus“, - kalbėjo p. Masiulis.
Išorinio uosto šiandien nereikia
Uosto krovos kompanijų vadovai pastebėjo, jog būtina sutvarkyti visus formalumus, kad būtų atvertas kelias išorinio uosto statybai, tačiau pažymėjo, jog kol kas poreikio tokio uosto statybai nėra.
„Mes suprantame uosto vystymosi ir konkurencingumo svarbą, pritariame maksimaliai plėtrai, bet manome, kad išorinio uosto atsiradimas turėtų būti sąlygotas natūralaus jo poreikio. Pernai Klaipėdos uosto krova buvo rekordinė, tačiau visos uosto kompanijos turi galimybę didinti krovos apimtis dar 2 ar 2,5 karto“, – teigė Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas ir UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ generalinis direktorius.
Jam pritarė ir Rimantas Juška, laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius: „Su dabartiniais krovos kompanijų pajėgumais uoste per metus galime krauti apie 80 mln. t krovinių. Tačiau jau šiandien turime pritarti maksimalią plėtrą numatančiai koncepcijai, sutarti, kokios yra potencialios uosto galimybės. O kokios bus faktinės to įgyvendinimo galimybės matysime, kai tam bus poreikis po 5, 10 ar 15 metų.“
Turėjo priekaištų
Vidmantas Dambrauskas, UAB „Birių krovinių terminalas“ generalinis direktorius, teigė palaikantis maksimalią uosto plėtros koncepciją, tačiau turėjo priekaištų jos rengėjams: „Mes visose studijose nagrinėjame tik Klaipėdos uosto augimą, tačiau turėtume vertinti, kiek krova augs ne atskirai Klaipėdoje, bet visų trijų Baltijos šalių uostuose, nes mes, estai ir latviai žaidžiame vienoje smėlio dėžėje.“
Ponui Dambrauskui užkliuvo ir tai, jog uosto plėtrą nagrinėjančiose koncepcijose kalbama apie Klaipėdos uosto krovos augimo scenarijus, tačiau nėra analizuojama, iš kur to augimo galima tikėtis.
„Scenarijus, kada Klaipėdoje gali atsirasti 80 mln. t metinė krova, yra susijęs su Baltarusija. Yra galimybė, jog ši šalis anksčiau ar vėliau pereis prie rinkos ekonomikos ir pasisuks į Europą. Jei dabar ten teka nafta iš Rytų, tai ateityje ji sėkmingai gali tekėti iš Irano. O lengviausia ją iš ten transportuoti per Klaipėdos uostą“, – kalbėjo p. Dambrauskas.
