Atsisakoma kelio Vilnius-Utena remonto koncesijos būdu
Pranešė ministerija
Susisiekimo ministerija pateikė VŽ atsakymus į klausimus, koks kurioje stadijoje dabar yra dar prieš pusantrų metų pradėtas ruošti koncesijos konkursas kelio Vilnius–Utena remontui, nes Rokas Masiulis, susisiekimo ministras, prieš kelias savaites viešai suabejojo, ar dabar yra tinkamas laikas skelbti tokį konkursą, neatmesdamas, kad remonto klausimas „gali būti sprendžiamas ir kitais būdais“.
Ketvirtadienį iš ministerijos gautame atsakyme teigiama, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) pasiūlyta kreiptis į specialiąją koncesijų komisiją, kad „viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projekto „Kelias Vilnius–Utena“ įgyvendinimas būtų nutrauktas“.
Anot Susisiekimo ministerijos, svarstoma galimybė šio kelio rekonstrukciją „įgyvendinti atskirais ruožais, panaudojant Kelių priežiūros ir plėtros programos ir (ar) paskolų lėšas“.
Primenama, kad ankstesnė Vyriausybė dar 2014 liepos 9 d. priimtu nutarimu įgaliojo Kelių direkciją, „įvykdžius nustatytas sąlygas, pasirašyti sutartį su privačiu subjektu, laimėjusiu viešojo pirkimo konkursą, bei viešosios ir privačios subjektų partnerystės būdu įgyvendinti projektą „Kelias Vilnius–Utena“.
Sulaukta naujos Vyriausybės požiūrio
Seimas tik po ilgų debatų ir abejonių 2015 m. pabaigoje priėmė nutarimą, kuriuo leido šį kelią remontuoti koncesijos būdu, valstybei prisiimant ne didesnius nei 169 mln. Eur įsipareigojimus 13 koncesijos metų.
Tačiau LAKD po daugiau kaip metus trukusio koncesijos konkurso parengimo, sulaukusi naujos Vyriausybės darbo pradžios, pasiūlė atsisakyti idėjos šį projektą įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu: „Kelių direkcijos sudaryta projekto „Kelias Vilnius–Utena“ darbo grupė, išnagrinėjusi šio projekto įgyvendinimo galimybes, galimus privalumus ir trūkumus, š. m. balandžio mėnesį kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir paprašė leisti nutraukti jo įgyvendinimą.“
Susisiekimo ministerijos rašte išdėstyti keli argumentai, kuriuo grindžiamas toks prašymas. Esą koncesijos projektas buvo rengiamas pernelyg ilgai, paskaičiavimai atlikti seniai, todėl jis prarado aktualumą. Be to, prieita išvados, kad būtina gerokai atnaujinti ir patį kelio remonto projektą.
„Projekto galimybių studijoje nurodytas 1+1 eismo juostų sprendinys turės trūkumų: kelyje išliks priešpriešinio susidūrimo rizika, nes transporto priemonės dažnai lenkia viena kitą; numatytas leistinas maksimalus greitis – 90 km/val., tai reiškia, kad kelionės laikas rekonstruotu keliu ne itin sutrumpės; didelis nuovažų ir vieno lygio sankryžų skaičius ir toliau trikdys pagrindinio kelio transporto priemonių srauto tolygaus važiavimo sąlygas bei turės neigiamos įtakos saugiam eismui; visuomenės lūkesčiai nebus pateisinti, nors investicijų poreikis ir kelio rekonstrukcijos darbų apimtys būtų išties didelės“, – nurodomas toks argumentas.
Todėl, pasak ministerijos atsakymo, „pagal dabartines naujausias automobilių kelių plėtros tendencijas, eismo saugos kryptis ir siekiant užtikrinti didesnę socialinę–ekonominę naudą visuomenei, tikslingiausia kelią Vilnius–Utena rekonstruoti pagal II a (2+1) kategorijos reikalavimus“.
Pradedamas pasirengimas iš naujo
„Projekto trukmė per trumpa (13 m.), ji neapima kelio gyvavimo ciklo (20–25 m.), todėl iškyla grėsmė, kad šio projekto kaštai gali padidinti valstybės skolos ir biudžeto deficito rodiklius“, – rašoma atsakyme.
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir VšĮ Kelių ir transporto tyrimo instituto ekonominiais skaičiavimais, koncesijos projekto su 2+1 eismo juostų sprendiniais didžiausi valstybės turtiniai įsipareigojimai nominalia verte būtų nuo 191 iki 288,4 mln. Eur (su PVM), t. y. gerokai daugiau, nei nurodyta Seimo priimtame nutarime dėl koncesijos konkurso – 169,3 mln. Eur (su PVM). Todėl, pasirinkus tokį projektą įgyvendinti koncesijos būdu „reikėtų dar kartą kreiptis į Vyriausybę ir Seimą dėl maksimalių valstybės turtinių įsipareigojimų, o projekto įgyvendinimo pradžia tikėtina būtų ne ankstesnė negu 2019 m.“.
„Nuo to laiko, kai buvo pradėtos svarstyti projekto įgyvendinimo galimybės, pasikeitė skolinimosi kaštai – Lietuvos valstybė gali pasiskolinti daug pigiau (daugiau nei 2 kartus) nei privataus sektoriaus atstovai“, – tai dar vienas argumentas, nulėmęs, kodėl derėtų atsisakyti koncesijos konkurso.
LAKD tikisi dar šiemet parengti naują kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos projektą ir pradėti jį įgyvendinti etapais, finansuojant iš Kelių fondo lėšų ir valstybės vardu gaunamų paskolų. Pats 72 km ruožo kelio remontas truktų bent kelerius artimiausius metus ir kainuotų iki 80-90 mln. Eur.