Dividendų apmokestinimo tvarka kelia nerimą
Finansų ministerija (FM) siūlo keisti dividendų apmokestinimo tvarką – Pelno mokesčio įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) kontroliuojančiųjų bendrovių direktyvos pakeitimus. Šią direktyvą į Lietuvos teisę reikia perkelti iki 2015 m. gruodžio 31 d.
Šie pakeitimai yra viena iš EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) iniciatyvų dėl Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo. FM aiškinamajame rašte nurodo, kad priėmus siūlomas įstatymo pataisas bus užtikrinta, kad dividendų neapmokestinimo išimtimis nebūtų pasinaudota tais atvejais, kai siekiama mokestinės naudos ir tai yra pagrindinis ar vienas iš pagrindinių verslo tikslų. Iki šiol įstatyme nebuvo dividendams skirtos „antivengiminės“ formuluotės.
Lietuvos pelno mokesčio įstatymo pataisoje rašoma: „Šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.“ Kitaip tariant, jeigu dividendai išmokami į kontroliuojančiąsias bendroves, kurios įsteigtos tik dividendams surinkti, dividendų lengvatos netaikomos. ES tarp įmonių keliaujančių dividendų apmokestinti nereikia, jeigu dividendus gaunanti įmonė ne trumpiau kaip 12 mėnesių valdo ne mažiau kaip 10% Lietuvos įmonės akcijų. Projekto tekstas atkartoja Direktyvos pakeitimus.
Aptakūs kriterijai
„Naujos taisyklės numato net kelis vertinamojo pobūdžio ir iki šiol niekur netaikytus kriterijus, be to, kyla neaiškumų dėl naujosios taisyklės santykio su dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis“, – „Verslo žinių“ metinėje buhalterių konferencijoje teigė Rokas Daugėla, advokatų kontoros „Cobalt“ mokesčių patarėjas.
Anot jo, Lietuvoje galiojantis turinio viršenybės prieš formą principas numato, kad neigiamos pasekmės mokesčių mokėtojui gali būti padarytos tuomet, jeigu mokestinė nauda yra vienintelis ir pagrindinis verslo struktūros tikslas.
„Naujuose Pelno mokesčio įstatymo pakeitimuose mokesčių inspekcijai ir teismams siūloma palikti dar didesnę sprendimo laisvę, – neigiamų pasekmių verslas gali sulaukti ir tuomet, jeigu mokestinė nauda yra tik vienas iš jo tikslų“, – teigia p. Daugėla.
Anot mokesčių patarėjo, kitas projekte minimas terminas „svarios komercinės priežastys, atspindinčios ekonominę realybę“ yra naujas Lietuvos teisinėje padangėje. Jo nėra teisės aktuose, nepasitaikė jis ir teismų praktikoje. Kritiką dėl tokių formuluočių išsakė ir Teisingumo ministerija. Jų pateiktose pastabose pabrėžiama, kad teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus.
„Verslui būtų kur kas paprasčiau, jeigu valdžia nustatytų aiškius kriterijus, kada holdingo veikla nekelia niekam abejonių“, – teigia Leonas Lingis, EY partneris.
Kai kuriose Vakarų valstybėse tokie kriterijai nustatyti. Priešingu atveju juos nustatys mokesčių inspekcija ir teismai.
„Aptariamos Pelno mokesčio įstatymo nuostatos taikymas gali turėti skaudžių pasekmių, nes ją taikant bus apmokestinami ne tik iš Lietuvos bendrovės užsienio bendrovei mokami dividendai ar Lietuvos bendrovės iš užsienio bendrovės gaunami dividendai, bet ir tarp dviejų Lietuvos bendrovių keliaujantys dividendai“, – teigia p. Daugėla.
Vietoje to, kad nuo gautų dividendų akcininkas sumokėtų 15% gyventojų pajamų mokestį, kontroliuojančiajai bendrovei gali tekti sumokėti pelno mokestį, o akcininkui, fiziniam asmeniui, – dividendų mokestį.
Turės pasirinkti
Neaišku ir tai, kaip šios nuostatos derės su dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis. „Priėmus siūlomus Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus Lietuva gali atsidurti labai įdomioje situacijoje, – ji turės pasirinkti, ar tinkamai įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus prieš Europos Sąjungą, ar gerbti sudarytus tarptautinius susitarimus, kurie yra viršesni nei Pelno mokesčio įstatymo nuostatos“, – teigia p. Daugėla.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ spalio 13 d.
