Verslo liudijimas ar individuali veikla: kur lūžio taškas 2016 m.

Kuo didesnės pajamos, tuo labiau apsimoka dirbti su verslo liudijimu ir neregistruoti individualios veiklos pagal pažymą. Nuo kitų metų keičiasi verslo liudijimo kaina, PSD įmokos, todėl keičiasi ir lūžio taškas, nuo kurio apsimoka rinktis verslo liudijimą.

Metinė pajamų suma 2016 m. asmeniui dirbančiam dar ir pagal darbo sutartį, nuo kurios jau verta įsigyti verslo liudijimą ir tokiu būdu užfiksuoti savo mokesčių naštą (kai taikomas 5% pajamų mokesčio tarifas), siekia 5.792 Eur, o nedirbančiam – 9.690 Eur, skaičiuoja konsultacijų bendrovė UAB „Fidexperta“.

Kai taikomas 15% pajamų mokesčio tarifas, šie skaičiai atitinkamai yra 4.076 Eur ir 6.022 Eur. Kai mokesčių našta fiksuota, didėjant metinėms pajamoms, ji tik mažėja.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. taikomas 325 Eur minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis, todėl minimali įmoka už verslo liudijimą 2016 m. didėja nuo 540 Eur iki 585 Eur.

Nuo 2016 m. sausio 1 d. MMA didėja iki 350 Eur, todėl auga ir privalomo sveikatos draudimo įmokos (PSD).

Pasirinkus veiklą pagal verslo liudijimą, kas mėnesį reikia mokėti ne mažesnę kaip 9% nuo MMA dydžio PSD įmoką. Kitais metais ji didėja nuo 29 Eur iki 31,5 Eur.

„Valstybinio socialinio draudimo įmokos (VSD), kurias turi mokėti gyventojas vykdantis individualią veikla pagal verslo liudijimą, kol kas nesikeičia, nes jos priklauso nuo Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, o ne nuo MMA“, – pažymi Rūta Bilkštytė, UAB „Fidexperta“ vadovė.

Individualią veiklą pagal verslo liudijimą vykdantys gyventojai turi kas mėnesį mokėti VSD įmokas nuo 50% Valstybinės socialino draudimo bazinės pensijos dydžio.

Kadangi šiuo metu galiojantis šios pensijos dydis yra 108 Eur, kiekvieną mėnesį gyventojas vykdantis anksčiau minėtą veiklą turi mokėti ne mažiau kaip 54 Eur dydžio VSD įmoką.

„Šių įmokų dydžiai gali būti mažesni, jei gyventojas individualią veiklą pagal verslo liudijimą vykdo trumpesnį nei mėnesio laikotarpį ar yra jau apdraustas socialiniu draudimu “, – teigia p. Bilkštytė.

Veikla pagal pažymą

Jeigu gyventojas verčiasi individualia veikla pagal pažymą (neįsigijęs verslo liudijimo), jis be dokumentų gali atimti iš savo pajamų 30% ir tokiu būdu apskaičiuoti apmokestinamąsias pajamas. Nuo gauto dydžio skaičiuojamas 5% gyventojų pajamų mokestis. O laisvųjų profesijų atstovams (advokatams, architektams ir pan.) taikomas 15% GPM tarifas.

Be to nuo 50% apmokestinamųjų pajamų yra skaičiuojamos PSD ir VSD įmokos, kurių bendras dydis yra 37,5% (9% PSD ir 28,5% VSD įmokos).

„Individualiai veiklai taikomos „Sodros“ įmokų lubos. Tiesa jos yra pakankamai aukštai – 2016 metais metinė riba, nuo kurios nereikia mokėti „Sodros“ įmokų siekia 20.832 Eur“, – teigia p. Bilkštytė.

Metinė PSD įmokų suma, jei asmuo neturi dar ir darbo sutarties ar nėra kitaip draustas PSD, negali būti mažesnė kaip 9% nuo 12 mėnesių MMA, t. y. 378 Eur. Tuo atveju, jei gyventojas yra draustas (pavyzdžiui, dirba pagal darbo sutartį), minėtas minimalių įmokų reikalavimas netaikomas.

VSD įmokas gyventojas gali mokėti kiekvieną mėnesį nuo pasirinktos sumos (nebūtinai nuo MMA), avansu arba sumokėti ją vieną kartą deklaruodamas savo metines pajamas.

„Avansu sumokėtos įmokos negrąžinamos, net jei pasibaigus metams apskaičiuotos VSD įmokos yra mažesnės, nei sumokėtos įmokos“, – atkreipia p. Bilkštytė.

Ką pasirinkti

Kai minėjome metus galiojančio verslo liudijimo, leidžiančio vykdyti individualią veiklą su verslo liudijimu visoje Lietuvoje, vienkartinė GPM įmoka turi būti ne mažesnė, kaip 585 Eur.

Jei gyventojas nėra apsidraudęs PSD ir VSD, tuomet jis kas mėnesį turės mokėti 9% nuo MMA dydžio PSD įmokas.

Taigi, per metus PSD būtų sumokėta 12 mėn. × 31,5 Eur = 378 Eur. Kas mėnesį turėtų būti mokamos ir VSD įmokos. Taigi, per metus VSD būtų sumokėta 12 mėn. × 54 Eur = 648 Eur. Iš viso tektų sumokėti 585 Eur + 378 Eur + 648 Eur = 1.611 Eur.

„Jei gyventojas vykdantis individualią veiklą pagal verslo liudijimą norėtų, kad jo mokestinė našta būtų lygi 1.611 Eur (16,6%), tuomet per metus iš tokios veiklos turėtų gauti ne mažiau, kaip 9.690 Eur pajamų, – skaičiuoja „Fidexperta“ ((1.611 Eur × 100%)/16,625%) = 9.690 Eur).

Jei jis gautų didesnes pajamas, nei minėtas dydis, tuomet jo mokestinė našta mažėtų, ir atvirkščiai, jei gautų mažesnes už šį dydį pajamas, tuomet mokestinė našta didėtų.

Jeigu gyventojas jau yra apdraustas socialiniu draudimu (turi darbo sutartį), tuomet jo mokestinė našta verčiantis individualia veikla mažesnė. Per metus jam tektų mokėti 963 Eur. Kad sumokėtų tokią mokesčių sumą iš individualios veiklos pagal pažymą, jam reikia per 2016 m. gauti 5.792 Eur pajamų. Didėjant tokios veiklos pajamoms automatiškai mažėtų ir apmokestinimo našta.

infogr.am::infogram_0_individuali_veikla_pagal_pazyma

infogr.am::infogram_0_individuali_veikla_pagal_pazyma___dirbantis

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Pirmasis „Letsinvest“ ir „Axiology“ skaitmeninis obligacijų projektas: 5 mln. eurų vertės LHM grupės emisija

Europoje veikianti konservatyvios rizikos investavimo platforma „Letsinvest“ ir licencijuota prekybos ir atsiskaitymų sistema „Axiology“ rugsėjo mėnesį ketina išplatinti pirmąją obligacijų emisiją, naudojant naują technologinį sprendimą, leidžiantį efektyviau organizuoti obligacijų platinimą ir valdymą. Naujoji skaitmeninė infrastruktūra sumažina įprastus obligacijų leidimo kaštus daugiau nei 40 proc., todėl tampa itin patraukliu finansavimo įrankiu įmonėms, siekiančioms diversifikuoti kapitalo pritraukimo šaltinius.

Aurimas Satkūnas, sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ santykių su investuotojais vadovas, Justas Rutkauskas, nekilnojamojo turto vystymo MB „Insta projektai“ direktorius

„Elfa loftų“ sėkmės istorija: kaip finansuotas ir įgyvendintas milijoninis projektas, kurio nesitikėjo įsigyti

Vilniaus Naujamiestyje, Vytenio g. 50, baigtas įgyvendinti projektas „Elfa loftai“. Čia renovuotame pastate sukurti 65 pilnai įrengti loftai. Juose atlikta pilna apdaila, yra net baldai ir buitinė technika. Anot nekilnojamojo turto specialistų, tai išmintingas pasirinkimas tiek gyvenimui, tiek investavimui ilgalaikei ar trumpalaikei nuomai. Beje, visi pardavimui pasiūlyti loftai buvo nupirkti dar jų nebaigus įrengti, o 24 vystytojai pasiliko nuomai.

Advokatų kontoros „Glimstedt“ partneris, advokatas dr. Feliksas Miliutis ir vyr. teisininkas Gediminas Zaranka.

Vidaus sandoriai: ar ir toliau pirksime be konkursų?

Ar savivaldybė gali pavesti savo įmonei surinkti atliekas, tvarkyti gatves ar vežioti keleivius neskelbdama konkurso? Ilgą laiką atsakymas buvo „taip“ – tokia praktika, vadinama vidaus sandoriais, buvo įprasta, dažnai ekonomiškai pagrįsta ir socialiai prasminga. Tačiau pastaraisiais metais vidaus sandorių tema tapo viena painiausių viešųjų pirkimų bei konkurencijos teisės požiūriu.

„Jūrės medis“ valdybos narys Audrius Zabotka, „Constat“ partneris Marius Čepulis, „Nordic Carbon Solutions“ vadovas Paulius Kunčinas ir moderatorė Vilija Ramanauskienė.

Tvarių sprendimų ekonomika: kaip veikia anglies kreditai?

Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zabotka.