Lietuva nespėjo perkelti dividendų direktyvos
Iki 2015 m. gruodžio 31 d. Lietuva turėjo pakeisti dividendų apmokestinimo tvarką. Šie pakeitimai yra viena iš EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) iniciatyvų dėl Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo. Priėmus Lietuvos Pelno mokesčio įstatymo pataisas dividendams taikomų mokesčių lengvatų negalima būtų taikyti tais atvejais, kai mokestinė nauda yra yra pagrindinis ar vienas iš pagrindinių verslo struktūros tikslų Iki šiol įstatyme nebuvo dividendams skirtos „antivengiminės“ formuluotės.
Neaiškūs kriterijai
Lietuvos pelno mokesčio įstatymo pataisoje rašoma: „Šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.“
Kitaip tariant, jeigu dividendai išmokami į kontroliuojančiąsias bendroves, kurios įsteigtos tik dividendams surinkti, dividendų lengvatos netaikomos. ES tarp įmonių keliaujančių dividendų apmokestinti nereikia, jeigu dividendus gaunanti įmonė ne trumpiau kaip 12 mėnesių valdo ne mažiau kaip 10% Lietuvos įmonės akcijų.
Ekspertai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje galiojantis turinio viršenybės prieš formą principas numato, jog neigiamos pasekmės mokesčių mokėtojui gali būti padarytos tuomet, jeigu mokestinė nauda yra vienintelis ir pagrindinis verslo struktūros tikslas.
Naujuose Pelno mokesčio įstatymo pakeitimuose mokesčių inspekcijai ir teismams siūloma palikti dar didesnę sprendimo laisvę, – neigiamų pasekmių verslas gali sulaukti ir tuomet, jeigu mokestinė nauda yra tik vienas iš jo tikslų.
Kitas projekte minimas terminas „svarios komercinės priežastys, atspindinčios ekonominę realybę yra naujas Lietuvos teisinėje padangėje. Jo nėra teisės aktuose, nepasitaikė jis ir teismų praktikoje.
Kritiką dėl tokių formuluočių išsakė ir Teisingumo ministerija. Jų pateiktose pastabose pabrėžiama, kad teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus.
Finansų ministerija žadėjo pataisyti Pelno mokesčio projekte siūlomą formuluotę.
