Seimas apkarpė mokesčių planavimo galimybes
Priėmus Lietuvos Pelno mokesčio įstatymo pataisas dividendams taikomų mokesčių lengvatų negalima taikyti tais atvejais, kai mokestinė nauda yra pagrindinis ar vienas iš pagrindinių verslo struktūros tikslų. Iki šiol įstatyme nebuvo dividendams skirtos „antivengiminės“ formuluotės.
ES tarp įmonių keliaujančių dividendų apmokestinti nereikia, jeigu dividendus gaunanti įmonė ne trumpiau kaip 12 mėnesių valdo ne mažiau kaip 10% Lietuvos įmonės akcijų.
Tokiu būdu Seimas perkėlė į Lietuvos teisę ES Pirminių antrinių įmonių direktyvos bendrą dividendų antivengiminę taisyklę (angl. Parent-Subsidiary Directive General Anti Avoidance Rule).
Šią nuostatą Lietuva turėjo perkelti dar iki 2015 m. gruodžio 31 d. Šie pakeitimai yra viena iš EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) iniciatyvų dėl Mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo.
Pilka zona
„Lietuvos norminiuose aktuose neapibrėžta, kas yra “svarios komercinės priežastys”. Tokios įstatymo pataisos yra vertinamojo pobūdžio, o tai gali sukelti sunkumų siekiant įrodyti, kad išmokant dividendus nebuvo siekiama gauti mokestinės naudos“, – teigia Egidinus Kundelis, PwC mokesčių skyriaus projektų vadovas.
Anot jo, VMI turės laisvę spręsti dėl dividendų mokėjimo komercinio ar ekonominio pagrindimo, galės prašyti perteklinių dokumentų ir kitų įrodymų, prasilenkiančių su įprastine verslo praktika, o tai reiškia didesnį mokestinių ginčų skaičių.
Šiuo metu Lietuvoje nėra nustatytų aiškių kriterijų, kuriuos įvykdžius būtų galima teigti, kad išmokant dividendus holdingo įmonės veikla nekelia abejonių.
„VMI galėtų vadovautis kitų užsienio valstybių praktika nustatant holdingo veiklai minimalius reikalavimus ir parengti atitinkamas rekomendacijas. Tai suteiktų daugiau apibrėžtumo ir saugumo“, – teigia p. Kundelis. Prieš mėnesį be Lietuvos į savo teisę minėtos direktyvos dar nebuvo perkėlusios Estija ir Kroatija.
