Smulkusis verslas turės daugiau mokėti „Sodrai“
Seime siūloma išplėsti savarankiškai dirbančių asmenų socialinį draudimą – individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius, ūkinių bendrijų tikruosius narius drausti ir ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu nuo išsiimamų asmeniniams poreikiams sumų. Individualia veikla užsiimančius asmenis ketinama drausti ligos socialiniu draudimu.
Dirbančius pagal verslo liudijimus planuojama drausti ir individualiajai pensijos daliai, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo minimaliosios mėnesinės algos. Tokiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimams pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Prieštaringi vertinimai
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba taip pat palaiko iniciatyvą individualiųjų įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius ir ūkinių bendrijų narius drausti ne tik pensijų bet ir kitų rūšių (ligos ir motinystės) socialiniu draudimu.
Anot asociacijos, pataisos suteiks daugiau socialinių garantijų – iki šiol visi minėti asmenys buvo diskriminuojami.
Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė, pritaria minčiai ligos bei motinystės draudimu drausti ir mažųjų bendrijų narius.
„Tai suteikia socialines garantijas, o papildomos įmokos nėra jau tokios didelės“, – teigia p. Čibirienė.
Tai aktualu asmenims, kurie yra mažųjų bendrijų nariai ir neturi darbo santykių. Jie gali draustis savanoriškai, tačiau tokio draudimo sąlygos nėra patrauklios.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas abejoja tokių pakeitimų nauda.
„Toks socialinio draudimo įmokų plėtimas ne tik didina mokesčių naštą, bet ir gali dubliuoti tokias įmokas. Pagal darbo sutartį dirbantis gyventojas, kuris yra ir, pavyzdžiui, mažosios bendrijos narys, būtų priverstas du kartus mokėti ligos ir motinystės bei nedarbo draudimo įmokas“, – teigia Ieva Valeškaitė, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė.
Ir smulkūs ūkininkai
Taip pat siūloma „Sodros“ įmokomis apmokestinti ir smulkiuosius ūkininkus, kurių ūkis didesnis už 2 EDV (ekonominio dydžio vienetai). Šiuo metu ūkininkai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu (tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti) tik tuo atveju, jei jų ūkis viršija 4 EDV.
Plečia pensijų draudimą
Siūloma išplėsti ir mokančiųjų pensijų draudimo įmokas gretas. Pensijų socialiniu draudimu siūloma apmokestinti tantjemų gavėjus, dirbančius pagal verslo liudijimus, gaunančius atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete.
Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokomis siūloma apmokestinti ir mažųjų bendrijų vadovus, kurie pagal Lietuvos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariais. Jos būtų skaičiuojamos nuo pajamų, kurias vadovas gauna pagal civilinę paslaugų sutartį.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba pažymi, jog tokia įstatymo nuostata nubrauktų dar vieną mažųjų bendrijų privalumą.
Taryba siūlo numatyti VSD draudimą MB vadovui, kuris nėra MB narys, tik tokiu atveju jei jis nėra kitaip draustas pagal VSD įstatymo nuostatas, tai yra taikyti analogiškas VSD įmokų skaičiavimo taisykles, kurios taikomos MB nariams.
Be pašalpų
Arūnas Šidlauskas, „Grant Thornton Baltic“ advokatas, atkreipia dėmesį, jog visi dirbantys savarankiškai dabar neturi nedarbo draudimo – net jeigu įmonė turi likviduojamos bendrovės statusą.
„Jeigu vykdai individualią veiklą, turi individualią įmonę, turi ūkininko statusą ir pan. – nedarbo išmokos negausi“, – perspėja p. Šidlauskas.
Jeigu asmuo yra individualios įmonės sąvininkas ir Juridinių asmenų registre įmonei yra suteiktas likviduojamos įmonės statusas, bedarbo pašalpa jam taip pat nepriklauso. Individualių įmonių savininkai draudžiami pensijų socialiniu draudimu ir sveikatos draudimu.
Bedarbo pašalpos nemokamos ir kitiems mažųjų bendrijų nariams – tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, asmenims, besiverčiantiems individualia veikla, turintiems verslo liudijimą, ūkininkams ir jų partneriai, asmenims dirbantiems pagal žemės ūkio ir miškininkės paslaugų kvitus
Tokių išmokų negauna ir asmenys, gaunantis pajamas iš atlikėjo ar sporto veiklos, nesusiję su draudėjais darbo santykiais, meno kūrėjo statusą turintys asmenys, dvasininkai ir vienuoliai.
