Lietuvos metinis BVP augimas III ketvirtį siekė 1,6%
2016 m. trijų ketvirčių BVP siekė 28,44 mlrd. Eur to meto kainomis. Palyginti su 2015 m. trimis ketvirčiais, realus BVP pokytis sudarė 2,1%.
Lietuvos bankas ir Finansų ministerija š. m. rugsėjį apkarpė metinio BVP augimo prognozę 2016-iems metams iki 2,3%.
Tarp investicijų ir vartojimo žirklių
SEB ekonomistai komentuoja, kad Lietuvos ekonomika toliau išlieka kuklaus augimo zonoje, o tam poveikį daro per menkos investicijos, per lėtas verslo eksporto perorientavimas iš Rusijos į kitas rinkas. Kita vertus, kaip ir pastaraisiais metais BVP virš vandens laiko algų augimo pakurstytas vidaus vartojimas.
Gitanas Nausėda, SEB prezidento patarėjas, komentuoja, kad sklandų eksporto perorientavimą iš Rusijos į ES arba trečiųjų šalių rinkas komplikuoja eksporto kainų mažėjimas.
Kita silpnoji Lietuvos ūkio vieta tebėra vangus investicinis procesas, kurį būtina spartinti, ekonominės politikos priemonėmis skatinti verslą investuoti į technologinį atsinaujinimą, o ten kur racionalu – ir į gamybos plėtrą, ypač atsižvelgiant į tai, kad ES finansinė parama po 2020 m. smarkiai sumažės.
Rokas Grajauskas, „Danske bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims, sako, kad BVP augimas nėra toks, kokio gali leisti tikėtis fundamentalūs Lietuvos ekonomikos rodikliai - eksporto, vartojimo augimas, augančios mažmeninės prekybos, gamybos apimtys.
„Pagrindiniai du veiksniai, tempiantys augimą žemyn - tai vangios investicijos bei neigiamas atsargų pokytis įmonių sandėliuose“, - komentuoja p. Grajauskas.
Tuo tarpu p. Nausėdai didesnio susirūpinimo nekelia vidaus rinkos padėtis. Didėjantis vidutinis darbo užmokestis, mažėjantis nedarbo lygis ir optimistiški lūkesčiai lemia nuoseklų vartojimo didėjimą.
„Visgi šis veiksnys nėra ištašytas uoloje – ateinančiais metais vidaus paklausa reaguos į sparčiau augsiančias kainas. Ypač tai pasakytina apie ne pirmojo būtinumo prekes, kurių paklausos lankstumo kainų atžvilgiu koeficientas yra didesnis nei maisto produktų", - pabrėžia SEB ekonomistas.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::8ac9e6ee-1e3f-4d96-814d-55cf50217ba7
Pasak p. Nausėdos, didesnė BVP kilimo sparta garantuotų, kad šalies gyventojų pajamos greičiau artėtų prie Vakarų Europos šalių standarto.
Svarbu, kad valdžia netrukdytų
Šiame kontekste esminės reikšmės įgyja Seimo rinkimus laimėjusių partijų nuostatos verslo konkurencingumo ir investicinio patrauklumo klausimais.
„Dėl suprantamų priežasčių ikirinkiminėse politinėse batalijose vyravo socialinio saugumo ir pajamų perskirstymo aspektai, tačiau dabar šalies gyventojai taip pat laukia sprendimų, padėsiančių susigrąžinti verslo pasitikėjimą ir apetitą investuoti. Ypač didelį dėmesį reikėtų kreipti į valdančiųjų partijų planus darbo rinkos reguliavimo ir mokesčių reformos srityse. Iš tų idėjų, kurios sklando viešojoje erdvėje dėl Darbo kodekso tobulinimo, pensijų sistemos finansavimo pertvarkymo, sunkoka išskaityti, kaip tai padidins ekonomikos augimo potencialą“, - komentare teigia SEB ekonomistas.
SEB prognozuoja, kad BVP kitąmet didės 2,5%, o 2018 m. – 3,0%.
