2016-11-15 19:44

Nuo 2017 m. pelno mokesčio atostogos LEZe investavusiems tik 100.000 Eur

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Šiandien prezidentė pasirašė Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) pagrindų įstatymo pataisą, kuria numatoma nuo 2017 m. sausio dešimteriopai sumažinti investicijų reikalavimą – nuo 1 mln. iki 100.000 Eur – LEZ veikiančioms paslaugų įmonėms, turinčioms ne mažiau nei 20 darbuotojų.

Taip mažos paslaugų bendrovės galės kaip gamybininkai pasinaudoti patrauklia pelno mokesčio lengvata.

Šiuo metu 6 metus nemokėti pelno mokesčio (dar 10 metų mokėti perpus mažesnį mokestį) gali pramonės, taip pat sandėliavimo, orlaivių remonto, IT srities įmonės, kurių investicijos LEZ siekia ne mažiau nei 1 mln. Eur. Įstatymo pataisa praplėstas veiklų sąrašas, numatant, kad lengvata gali pasinaudoti LEZ įsikūrusios apskaitos, žmogiškųjų išteklių veiklos, architektūros, inžinerinių paslaugų, įstaigų administravimo ir aptarnavimo įmonės. Tačiau lengvata negalės pasinaudoti kredito įstaigos ir draudimo įmonės.

Niša paslaugų centrams

Ekspertai sutaria, kad paslaugų centrai kuriasi ten, kur yra pakankama darbuotojų pasiūla, o mokestinės paskatos tėra antraeilis dalykas. Jų vertinimu, didžiausias Lietuvos pranašumas, nežiūrint į sparčią plėtrą, yra tai, kad vis dar turime gana žemą paslaugų centrų darbuotojų, tenkančių tūkstančiui miesto gyventojų, lygį.

Dalis ekspertų prognozuoja, kad tokia pataisa paskatins didesnę verslo paslaugų centrų sklaidą iš sostinės į regionus. Kiti mano, kad kol bus gerų patrauklių biurų pastatų miestų centruose, tol jie steigsis ten. Be to, esą paslaugų centrai negeneruoja pelno, tad pelno mokestis jiems neaktualus.

Mantas Paškevičius, personalo paieškos bendrovės „Strategic Staffing Solutions“ (S3) padalinio Vilniuje vadovas, sako, kad pasaulinėje paslaugų centrų rinkoje LEZ turi savo nišą.

Kartu jis pabrėžia, kad LEZ teritorijos konkuruotų dėl žemesnio lygio investicijų projektų, tad ten nusėstų paprastesnes, kartu ir mažiau mokamas paslaugas teikiantys centrai, o Vilniuje, Kauno centre toliau koncentruotusi sudėtingesnių kompetencijų reikalaujantys projektai.

„Tokie IT, finansų aukštesnio lygio centrai specialistus samdytų kad ir Vilniaus centre, o tam tikras eilines funkcijas, siekdami taupyti, praktiškai gali užtikrinti kurdami centrus, kad ir Kauno LEZ“, – sako p. Paškevičius. 42 verslo paslaugų centrai šiuo metu yra susitelkę sostinėje, dalis Kaune, juose dirba apie 12.500 specialistų, o iki 2020 m. šis skaičius turėtų paaugti 52% ir pasiekti 19.000.

infogr.am::verslo_paslaugu_centru_koncentracija_vre

infogr.am::7a12d667-3a15-4e2d-8f9a-a40f3512add1

52795
130817
52791