Premjeras nenusileis: apipešiotas Darbo kodeksas netinka
Pirmajame Seimo pavasario sesijos posėdyje pristatydamas Vyriausybės teikiamus projektus, p. Butkevičius buvo priverstas pakartoti tai, ką sakė ir rudens sesijos pradžioje. „Verslininkai, ekonomistai, mokslininkai ir dauguma politikų vienu balsu kalba, kad lankstesni darbo santykiai kaip deguonis būtini Lietuvos ekonomikos gyvybingumui“, – įtikinėjo jis parlamentarus ir ragino dar šiemet patvirtinti „ekonomikos plėtrą dešimtmečiams į priekį nulemsiantį daugiau kaip tris dešimtis įstatymų apimantį socialinį modelį“.
Tačiau tokio Darbo kodekso (DK), kuris atsiras Seimo darbotvarkėje, nenori matyti nei premjeras, nei investuotojai. Negana to, kad DK ir kiti socialinio modelio įstatymai įstrigo parlamente, po svarstymo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete (SRDK) iš beveik 270 straipsnių buvo iš esmės pakeisti 167 straipsniai. Dėl to, pasak p. Butkevičiaus, „gali būti nutolta nuo darbo santykių reformos idėjos – lankstumo ir saugumo integralumo pusiausvyros“.
Užtat profsąjungų atstovai džiūgauja. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas trina rankomis: pasak jo, šis iš minėto Seimo komiteto išplaukęs DK variantas profsąjungoms net priimtinesnis nei dabar veikiantis Darbo kodeksas. Komitetas pademonstravo gana savotišką darbo santykių lankstumo supratimą. Pvz.: „darbdavys, turintis daugiau kaip 20 darbuotojų, įpareigojamas įkurti darbo tarybą“. Gal dar ir profsąjungas kurti įpareigosime darbdavius?
Darbdaviams pabarstyta ir daugiau „perliukų“: terminuota sutartis dėl nuolatinio darbo galės būti sudaroma tik jei dėl to sutarta kolektyvine sutartimi. O jei jos nėra? Toliau dar gražiau: terminuotų sutarčių negali būti daugiau nei 20% visų darbdavio sudarytų sutarčių ir kt. Ir visa tai vadinama darbo santykių lankstumu?
Su premjeru susitikę Investuotojų forumo (IF) atstovai apgailestavo, kad Vyriausybės parengtas pakankamai revoliucingas DK projektas staiga patyrė tokių transformacijų. „Vargu ar jis užtikrins tuos tikslus, kurie keliami laukiant naujojo DK – investicijų pritraukimo, naujų darbo vietų kūrimo ir atlyginimų didinimo“, – perspėjo Rolandas Valiūnas, IF valdybos pirmininkas.
Galbūt politikams verta įsiklausyti ir į Rūtos Skyrienės, IF vykdomosios direktorės, žodžius. „Turime vilties, kad ne kartą už progresyvesnį DK pasisakęs premjeras turės ryžto įveikti politikų pasipriešinimą. Bet jeigu mūsų neišgirs dabartinė koalicija, gal išgirs būsima koalicija“, – prieš gerą savaitę kalbėjo ji.
Pono Butkevičiaus kalba pirmąją Seimo pavasario sesijos dieną teikia vilčių, kad ryžto premjerui užteks, – jis pažadėjo, kad kai DK projektas pasieks parlamento plenarinių posėdžių salę, Vyriausybė pasiūlys visą pluoštą pataisų, grąžinančių anksčiau Trišalėje taryboje suderintas nuostatas.
Kai ką pažadėjo ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė: kad DK bei kitų socialinio modelio įstatymų projektų parlamentas imsis kovo pabaigoje. Ir galbūt iki sesijos pabaigos juos priims. Tačiau būtent šiuo pažadu abejoja ne tik opozicija – matant, kaip kažin kada parengtas socialinis modelis buvo vėtomas ir mėtomas, kaip buvo stumiamas laikas, mažai kas turi vilčių, kad dabartinė valdančioji dauguma ryšis bent kiek ryžtingesnėms permainoms.
