„AdBlock“ skina pergales, tačiau žarstosi kompromisais

Noah Bergerio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

„Eyeo“, reklamos blokatorių „AdBlock Plus“ internete kūrėjai, praėjus vos dienai po pergalės teismuose prieš Vokietijos leidėją „Axel Springer“, pažadėjo, jog steigs nepriklausomą tarybą, kuri prižiūrės ir vertins priimtinos reklamos internete formas, taip pat ir taip vadinamąjį „baltąjį sąrašą“.

„Axel Springer“ kaltino „Eyeo“, jog pastaroji pažeidžia sąžiningos konkurencijos, autorių teisių ir dominavimo rinkoje nuostatas. Tarp kaltinimų – ir teiginiai, jog „Eyeo“ iš atskirų subjektų ima tam tikrus mokesčius ir tada jų reklaminiai skelbimai būna matomi net ir tiems vartotojams, kurie savo įrenginiuose naršo įsidiegę reklamos blokatorius. Tačiau teismo sprenbdimas buvo palankus „AdBlock“ kūrėjams“

Savo ruožtu, „Eyeo“ teigia, jog reklamos užsakovai, norėdami atsidurti taip vadinamajame „baltajame sąraše“, privalo laikytis taisyklių ir nesirinkti vartotojus erzinančių reklamos formų, nors tikslių taisyklių nėra išdėsčiusi.

Teigiama, jog tame sąraše yra apie 70 bendrovių, bet daugiau detalių nepateikiama. „Eyeo“ taip pat kol kas neatskleidžia ir kas turėtų sudaryti naujai formuojamą nepriklausomą tarybą.

Till Faida, „AdBlock“ įkūrėjas „The Guardian“ teigė, jog vartotojai nustato kriterijus reklamoms ir forumuose gali vertinti pateiktą baltąjį sąrašą, tačiau ir jie patys, pateikę tokius kompromisinius siūlymus, tarsi ėmėsi nemenko vaidmens kuriant pačius kriterijus.

„Pasitelkę nepriklausomus ekspertus, mes bandome apibrėžti priimtinas reklamos formas ir kriterijus. Nepriklausoma Taryba sprendžia abu šiuos klausimus“, – teigia jis.

Nepaisat šių žingsnių, tiek leidėjai, tiek reklamos užsakovai išlieka priešiški „Eyeo“ atžvilgiu. Scottas Cunninghamas, „Internet Advertising Bureau“ viceprezidentas, reklamų blokavimą prilygina apiplėšimams greitkelyje ir paragino „AdBlock“ kūrėjus elgtis sąžiningai.

Pastarasis teismas jau ketvirtas toks atvejis šiais metais. Kiek anksčiau pralaimėjimo piliulę teko nuryti televizijos bendrovėms „ProSiebenSat.1“ ir „RTL Group“, taip pat leidėjams „Handelsblatt“ ir „Die Zeit“.

Skaičiuojama, jog Vokietijoje daugiau nei 30% internautų naudoja tokią programinę įrangą, pasaulyje tokių 2014 m. buvo daugiau nei 5%.

Nors interneto vartotojai džiūgauja tokiais sprendimais, tačiau ilguoju laikotarpiu, vargu, ar jie matys vien tik teigiamas puses – portalai ir leidėjai nebeuždirbdami iš reklamos, gali kurti ir mažiau kokybiško turinios arba jį apmokestinti.

Lietuvoje – ne mažiau

VŽ rašė, jog Lietuvoje ši problema ne mažiau aktuli – turime ne tik bene sparčiausią internetą pasaulyje, tačiau kartu su lenkais, amerikiečiais ir graikais gerokai dažniau nei kitų šalių gyventojai puslapius internete vartome be reklamos.

Žiniasklaidos planavimo agentūros „Media House“ kartu su „Synopticom Ad Research“ pavasarį atliktas tyrimas rodo, kad 29% 18–50 metų interneto naudotojų Lietuvoje yra įsidiegę reklamos blokatorius „Adblock“ arba „Adblock Plus“.

Interneto portalai skirtingai vertina šios problemos mąstą, tačiau imasi ir priemonių – nuo 2015 m. gegužės vartotojai, blokuojantys reklamą internete, nebegali matyti vaizdo turinio portale „lrytas.lt“. Kitokį sprendimą pritaikė portalas 15min.lt. Jo skaitytojai, naudojantys „AdBlock“ kartą per dieną mato bemaž visą ekraną uždengiančią vieną reklamą, kurią gali išjungti po 5 sek.

Komentarai