„Bitės“ reklama – tyrėjų akiratyje
Vartotojų teisių gynimo centras dėl mobiliojo 4G interneto matavimų kreipėsi į bendrovę „TelcoQ“, kuri visame pasaulyje teikia interneto greičio matavimo paslaugą „Rotten WiFi“. Jos greičio matavimo metodika leidžia lyginti mobiliojo interneto greitį ir visoje Lietuvos teritorijoje. Prieš 1,5 metų „Rotten WiFi“ jau tyrė Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių interneto greitį.
„Mobilusis internetas šiandien tapo daugeliui vartotojų ypač svarbia paslauga, todėl žmonėms svarbu gauti tikslią informaciją apie paslaugas. Gavome vartotojų prašymų ištirti, ar reklamos teiginiai yra tikslūs, ir tai padarysime padedami šios srities ekspertų. Įvertinsime ekspertizės rezultatus ir, jei tam bus pagrindo, kreipsimės į atsakingas valstybės institucijas bei prašysime operatoriaus sustabdyti reklamos transliacijas“, – Vartotojų teisių gynimo centro pranešime teigia pirmininkas Paulius Mereckas.
„Bitė Lietuva“ praėjusį mėnesį paskelbė ir vėliau visoje šalyje transliuotos reklamos priemonėmis plačiai pristatė teiginį, kad „tarptautinių nepriklausomų ekspertų „Speedtest.net“ („Ookla“) surinktais 2015 m. II ir III ketvirčio duomenimis, „Bitės“ 4G mobiliojo ryšio tinklas pagal duomenų išsiuntimo ir parsiuntimo spartą (naudojantis 4G įrenginiais su 4G SIM kortelėmis) yra greičiausias 4G mobilusis tinklas Lietuvoje“.
Nors visoje Lietuvoje transliuojamoje reklamoje teigiama, kad operatoriaus 4G internetas yra greičiausias, jis nėra prieinamas didelėje dalyje šalies teritorijos. Remiantis paties operatoriaus „Bitė Lietuva“ skelbiamu interneto padengimo žemėlapiu, 4G interneto paslaugos nėra teikiamos bent jau Akmenės, Ignalinos, Kelmės, Lazdijų, Kupiškio, Skuodo, Šakių, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Pasvalio rajonų ir Kazlų Rudos bei Rietavo savivaldybių teritorijose, rašome išplatintame pareiškime.
Didžiausias – „Omnitel“
VŽ rašė, jog Ryšių reguliuotojas pernai metų gale pirmą kartą skelbė operatorių 4G (LTE) mobiliojo interneto tinklų aprėptį. Pasak jo, Didžiausią 4G tinklą Lietuvoje turi „Omnitel“, antroje vietoje – „Tele2“. Tuo tarpu „Bitė Lietuva“, kuri 4G technologiją diegti pradėjo vėliausiai iš operatorių, 4G ryšiu yra padengusi 3-4 kartus mažesnę teritoriją nei „Omnitel“ ar „Tele2“.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, 2015 m. gruodžio 1 d. „Omnitel“ 4G tinklas dengė 80-85% šalies teritorijos, „Tele2“ – 70-75%, „Bitės“ – 20-25%. Tokią teritoriją operatoriai yra padengę silpnu signalu – tuo, kuris leidžia naudotis 4G ryšiu atviroje vietovėje.
Stipriu signalu, užtikrinančiu 4G ryšį ir pastatų viduje, padengtos teritorijos yra gerokai mažesnės. Čia irgi pirmauja „Omnitel“, kurios tinklas dengia 20-25% Lietuvos. „Tele2“ stipriu signalu yra padengusi 15-20%, o „Bitė“ – iki 5% šalies teritorijos.
„Reklamą ir jos teiginius privalu pagrįsti, atliksime tyrimą ir tada kreipsimės į Ryšių reguliavimo tarnybą, Konkurencijos tarybą ar Valstybinę vartotojų teisų apsaugos tarnybą“, – kalba p. Mereckas.
Vartotojų teisių gynimo centras buvo įsteigtas 2000 m. Tai yra nevyriausybinė organizacija, kuri užsiima vartotojų teisių gynimu visoje Lietuvoje, gina viešąjį interesą ir ekonominius vartotojų interesus.
Turi savo tiesą
Tuo tarpu Žana Jakevičienė, „Bitė Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir ryšių su visuomene vadovė, pabrėžia, jog pasaulinė nepriklausoma interneto greičio matavimo lyderė OOKLA („Speedtest.net“) oficialiai pripažino, kad telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva” 4G mobiliojo ryšio tinklas yra sparčiausias Lietuvoje.
Ši išvada patvirtinta oficialiojoje OOKLA svetainėje www.speedtest.net, remiantis dešimtimis tūkstančių interneto greičio matavimų, kuriuos atliko skirtingų mobiliųjų tinklų vartotojai su skirtingais įrenginiais ir skirtingose Lietuvos vietose.
„Jos greičio matavimo platforma „Speedtest.net“ paremta savanoriškumo ir minios efekto (angl. crowd-sourcing) principu, todėl tiksliausiai atspindi realią vartotojų patirtį, nes pristato apibendrintus greičio matavimo testus, milijonų vartotojų atliktus skirtingų operatorių tinkluose, skirtingais įrenginiais ir skirtingose vietovėse. T. y. bet kuris vartotojas gali savo telefone ar planšetiniame kompiuteryje įsijungti „Speedtest.net“ programėlę ar aplankyti www.speedtest.net portalą ir bet kurioje šalies vietoje, bet kuriuo paros metu išmatuoti mobiliojo interneto greitį. Vėliau bendrovė tokius tūkstančių matavimų duomenis apibendrina, iš jų išveda vidurkį ir nustato greičiausią mobiliojo interneto tiekėją šalyje“, – kalba p. Žakevičienė.
OOKLA nustatė, kad vidutinis „Bitės“ 4G parsisiuntimo greitis siekia 43,04 Mbps, o nusiuntimo – 20,88 Mbps. Atitinkamai antrąją vietą Lietuvoje užėmusiai mobiliojo ryšio operatorei užfiksuoti 25,91 Mbps parsisiuntimo bei 11,79 Mbps nusiuntimo greičiai, o trečiąjį rezultatą pademonstravusiai bendrovei užfiksuotos 24,57 Mbps parsisiuntimo bei 10,39 Mbps nusiuntimo spartos.
„Duomenų pagrįstumu neabejojame – savo veikloje OOKLA sprendimus ir greičio matavimo metodologiją taiko tokios organizacijos, kaip AT&T, BBC, „Cisco“, „Comcast“, „Reuters“, „Time Warner“, „Verizon“, „Vodafone“ ir kt. Per OOKLA greičio matavimo tarnybą „Speedtest.net“ bei programėles „iOS“ ir „Android“ platformoms interneto sparta kasdien matuojama apie 5 mln. kartų, o matavimų rezultatus kasmet stebi per 600 mln. unikalių vartotojų“, – pabrėžia p. Žakevičienė ir priduria, jog yra pasiryžę Vartotojų teisių gynimo centrui suteikti visą reikalingą informaciją, pagrindžiančią reklaminėje kampanijoje naudojamų duomenų teisingumą.
Viena dažniausių klaidų
Konkurencijos taryba teigia, jog esamu momentu nėra gavusi vartotojų nusiskundimų dėl pastarųjų „Bitės Lietuva“ reklamų, tačiau pabrėžia, jog aukščiausiojo laipsnio būdvardžio naudojimas – viena dažniausių verslo klaidų reklamose.
Elonas Šatas, Konkurencijos tarybos (KT) pirmininko pavaduotojas, šių metų pradžioje VŽ interviu teigė, jog tokios reklamos Lietuvoje praėjusiais metais vėl padaugėjo.
„Jei sakai, kad esi greičiausias, pigiausias, geriausias, turi turėti įrodymų. Šiemet akyliau stebėsime tokio pobūdžio reklamą, ne vienas rinkos subjektas pernai jau gavo tokius įspėjimus“, – neslepia p. Šatas. Jis sako, kad daugeliu atveju yra sunku pagrįsti aukščiausio laipsnio būdvardžių vartojimą, tad juos derėtų rinktis itin atsakingai.
„Kas kita, kai pasitelkiamas subjektyvus vertinimas, kaip antai „galbūt geriausias ar galbūt skaniausias“, tačiau kai kalbame apie objektyvius kriterijus: greitį, kainą, interpretacijoms vietos lieka mažiau. O konkurentai labai jautriai ir greitai reaguoja“, – pažymi p. Šatas.
