Sausumos uosto pradžia Vilniuje: atvyko tūkstantasis konteineris

Idėja tapusi kūnu primena sėkmingus projektus anapus Baltijos jūros esančioje Suomijoje, kur veikia itin galingi sausumos uostais vadinami geležinkeliais gabenamų konteinerių terminalai.
Pernai gegužę startavęs šaudyklinis traukinys „VIT Ekspres“ atvėrė naujas galimybes verslui gabenti krovinius tarp Klaipėdos ir Vilniaus bei pritraukė tas logistikos įmones, kurios iki šiol konteinerius vežė vilkikais. Pasiūlę konkurencingą kainodarą ir lankstumą geležinkeliečiai konteinerius iš Klaipėdos į Vilnių 2 kartus per savaitę gabena fiksuotu grafiku – vakare pakrautas sąstatas jau auštant sustoja Vaidotuose. Esant didesniam gabenimų poreikiui atliekami ir papildomi vežimai tą pačią savaitę. Tokios galimybės atsirado tik tuomet, kai bendrovei buvo patikėta intermodalinių logistikos terminalų plėtra visoje Lietuvoje. Šeimininkiška ranka ėmusis statybų, panaudojus 85 proc. Europos struktūrinės paramos, netrukus išdygo terminalas Vaidotuose, o analogiškas jo dvynys 2015 m. gegužę atidarytas Kaune. Pastarasis ypatingas tuo, kad čia susikerta europinio standarto (1435 mm pločio) ir esama (1520 mm pločio) geležinkelio vėžės. Konteinerius specialia įranga greitai ir mažomis sąnaudomis perkrauna tarp vėžių ir toliau gabena iki paskirties taško. Nuo šio terminalo metų pradžioje pradėti vykdyti gabenimai į Italiją. „Intermodaliniai terminalai svarbūs visam transporto sektoriui strateginiu požiūriu. Tikimės, kad jų dėka pritrauksime dar daugiau investicijų ir svarbių partnerių“, – teigia AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos direktorius Stasys Gudvalis.
Vilniuje – ekonominis traukos centras
Sostinė jau senokai lenkė kitus regionus savo verslo koncentracija, o gausėjantys krovinių srautai aiškiai signalizavo, kad čia būtinas jungtinis logistikos centras. Pritaikius naujojo terminalo Vaidotuose galimybes trumpiau nei per metus konteinerių srautas išaugintas iki 1000 TEU. Išrikiavus visą tūkstantį konteinerių susidarytų apie 6 kilometrų ilgio ruožas. „Klientams nereikia sukti galvos dėl sudėtingų vežimo procedūrų. Visa tai atlieka „LG ekspedicija“ departamento darbuotojai, pasirūpinantys visu vežimu – nuo uosto konteinerių terminalų iki pristatymo tiesiai klientui autotransportu iki durų“, – sako Rima Terminaitė, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių ekspedijavimo departamento „LG Ekspedicija“ vadovė.
Naudą klientams kuriantys logistikos specialistai čia sutvarko visas su tranzitu susijusias procedūras ir muitinės formalumus, kruopščiai parengia reikiamus krovinio dokumentus: veikia Muitinės, Valstybinės augalininkystės, maisto ir veterinarijos tarnybos, atliekama detali konteinerių patikra.
Į terminalą atvykę konteineriai paskirstomi po Vilniaus regioną arba kraunami į šaudyklinius traukinius, kursuojančius tarp Lietuvos ir Rytų Europos bei Azijos valstybių.
Pasak R.Terminaitės, klientai noriai ėmė naudotis naujomis krovinių gabenimo galimybėmis. Jiems svarbūs ne tik ekonominiai, bet ir ekologiniai bei socialiniai aspektai. Vežant krovinius geležinkeliais daromas ženkliai mažesnis neigiamas poveikis aplinkai – mažesnė tarša, triukšmas, spūstys keliuose, kelio dangos dėvėjimasis.
Mato perspektyvų
Lietuviškoji intermodalinių logistikos centrų istorija buvo gana sudėtinga ir ilga, ypač daug abejojo verslininkai ar toks projektas yra įmanomas, tačiau šios istorijos finalas, atrodo, yra džiuginantis.
Logistikos sektoriaus bendrovės, jau išbandę naująjį gabenimo būdą, teigia, kad projektas yra perspektyvus. „Kursuojantis konteinerinis „VIT Ekspres“ traukinys suteikia galimybę greitai, laiku ir patogiai pasinaudoti krovinių gabenimo paslauga. Šis traukinys turi plačią perspektyvą visoje logistikos grandinėje“, – tvirtina UAB „Arijus“ plėtros ir rinkodaros direktorius Egidijus Ramonas.
UAB „DB Schenker Lietuva“ direktorius Edmundas Daukantas tikina, jog Vokietijoje, kur bendrovė turi itin stiprias tradicijas gabenti geležinkeliais ir kitose Europos šalyse vis dažniau kalbama apie efektyvius ir gamtą tausojančius logistikos sprendimus. „Džiugu, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudaro galimybes naudotis ekologišku transportu, taip prisidedant prie CO2 mažinimo ir švaresnės gamtos puoselėjimo mūsų šalyje“, – pabrėžia E.Daukantas.