4 darbo dienų savaitė: išbandžiusieji rikiuoja naudas

Trečdaliui viso pasaulio darbuotojų per paskutinius 5 metus pasidarė sunkiau išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, rodo audito bendrovės „Ernst & Young Global Limited“ tyrimas. Augantys poreikiai ir atsakomybės šeimoje bei ilgesnės darbo valandos yra pagrindinės priežastys, trukdančios balansuoti tarp darbo ir šeimos. Be to, sporto klubo abonementas, maistas įmonės sąskaita ir stalo futbolas biure motyvuoja kur kas menkiau, nei papildomi laisvadieniai.

Įvertino naudą

Yra pavyzdžių, kai bendrovės pasirenka sutrumpinti darbo dieną ar darbo savaitę. Pavyzdžiui, Švedijos mieste Geteborge yra bent kelios organizacijos ir bendrovės, kuriose dirbama 6 val. per dieną.

Viena iš tokių IT paslaugų bendrovėje „Brath“, kurioje nuo pat įkūrimo 2013 m. dirbama 6 val. per dieną. Pasak Maria Brath, verslo savininkės, tai jos įmonei suteikia konkurencinį pranašumą: dėl trumpesnės darbo dienos įmonę renkasi geresni specialistai, be to - neskuba jos palikti.

„Trumpesnė darbo diena puikiai motyvuoja. Mūsų darbuotojai jos neiškeičia į didesnį atlygį kitose įmonėse“, - džiaugiasi p. Brath.

„Ketvirtadieniais mūsų darbuotojai nedirba prie savo projektų, bet vyksta vidiniai mokymai, žmonės dalyvauja kursuose, dalijasi pristatymais, sprendžia globalias bendrovės problemas, programuotojai peržiūri vieni kitų kodus, biure pietauja“, – VŽ yra sakiusi Monika Laukaitė, Izraelio internetinių portalų kūrimo platformą valdančios bendrovės „Wix.com“ vykdomoji direktorė Lietuvoje. Bendrovėje dirbama 4 dienas per savaitę, o viena darbo diena skiriama tobulėjimui.

Motyvuoja

Pasak Ramunės Kabašinskienės, „OVC Consulting“ vyriausiosios konsultantės, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad didžiausia nauda darbuotojams - daugiau laiko poilsiui.

„Tačiau tai ne svarbiausia. Taip, geriau pailsėjus dirbama efektyviau. Kita vertus, per laisvą dieną galima sutvarkyti daug reikalų, patogiau ilsėtis ir keliauti, pigiau apsipirkti“, – 4 darbo dienų privalumus vardija p. Kabašinskienė.

Anot jos, per tokią dieną galima „pasivyti save“, atlikti visus senai atidėliotus darbus, o pasitenkinimo juos padarius jausmas motyvuos produktyviau dirbti kitas dienas.

Be to, darbuotojai iš 8 darbo valandų tik maždaug 6 val. dirba efektyviai.

„Kitas laikas skiriamas šalutinėms veikloms: rytinei kavai, kad įsitrauktum į darbus, po pietų pertraukos – vėl arbata ir pašnekesiai su kolegomis, kitos pertraukėlės. Nepamirškime, kad darbuotojai telefonu ir el. paštu tvarko savo asmeninius reikalus, kurių po darbo valandų negali išspręsti, nes visose organizacijose darbo laikas yra panašus. Paskaičiavus, koks yra efektyvus darbo laikas 5 ir 4 darbo dienų savaitėje, atitinkamai dirbant 6 ar 8 valandas, skirtumo nematome“, – įsitikinusi p. Kabašinskienė.

Dėl efektyvumo jai veikiausiai pritartų ir Jasonas Friedas, bendrovės „Basecamp“ įkūrėjas.

„Iš esmės, mes per 4 dienas padarome tiek pat, kiek padarytume per 5. Kai turi mažiau laiko, nešvaistai jo niekams“, - pažymi p. Friedas.

Paklausta apie kitus 4 dienų darbo dienų pritaikymo modelius, p. Kabašinskienė mini, kad trumpesnė darbo savaitė verslui gali būti išeitis tada, kai tenka išgyventi sunkius laikus.

Dar viena sezoninė praktika Lietuvoje - 2 savaites dalinamų atostogų išdalinti po vieną dieną per savaitę. Tuomet visą vasarą yra dirbama 4 dienų darbo savaitės grafiku, o žmogaus darbo ir asmeninio gyvenimo balansas pagerėja.

Tačiau svarbiausia, kad dėl tokių pakeitimų organizacijoje būtų sutarta su visais darbuotojais.

Patrauklu jauniems

Lietuvoje 4 dienų darbo savaitei pritariančių yra 13,3%, nepritariančių 23,2%. O 55,6% pritartų, tik jei dėl to nemažėtų atlyginimas. Aukštąjį išsimokslinimą turintys, didesnių pajamų didmiesčių gyventojai bei vyrai dažniau nepritartų tokiai iniciatyvai, skelbia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ pernai sausį atlikta apklausą.

Paklausta, kas rinktųsi dirbti ne pilną darbo savaitę, p. Kabašinskienė išskiria Y kartą, kurie linkę dirbti savarankiškai. Jiems labai svarbus laikas, skirtas saviraiškai, pomėgiams, tobulėjimui. Darbas, kuriame svarbu ne rezultatas, o „atbūti“ valandas, jų netraukia.

„Vis daugiau žmonių sąmoningai renkasi gyvenime įjungti „žemesnę pavarą“, t. y. ne vien tik triūsti kiauras dienas, bet daugiau laiko skirti kitoms veikloms, kurios jiems atrodo prasmingos“, – pasakoja p. Kabašinskienė ir priduria, jog tokie žmonės, tikėtina, taip pat rinktųsi 4 darbo dienų savaitę.

Tobulėjimui

Pasak p. Laukaitės, „Wix.com“ darbuotojai patys dėliojasi savo mokymosi dienos planus, o vieną dieną per savaitę atsitraukti nuo kasdienių darbų yra naudinga ne tik kompanijoje dirbantiems žmonėms, bet ir jai pačiai.

„Kas mums iš to? Vienas dalykas, kai užsisuki darbų rate, nebelieka laiko tobulėti, be to, komandos, kurios yra nepriklausomos viena nuo kitos, pasidalija problemomis, technologijomis, sprendimo būdais. Galiausiai taip jie vieni kitus timpteli į viršų ir suvienodėja komandų lygis. Mes matome, kad 4 dienas dirbti ir vieną skirti tobulėjimui naudinga abiem pusėms“, – sako p. Laukaitė.