Patvirtinus Darbo kodeksą – nauja prievolė darbdaviams
Šiuo metu galiojantis DK numato darbuotojų teisę inicijuoti darbuotojų atstovo – darbo tarybos – steigimą įmonėje. Ką tik priimtame DK numatyta, kad darbo taryba privalo būti sudaryta darbdavio iniciatyva, kai įmonėje dirba 20 ir daugiau darbuotojų.
Nauja prievolė darbdaviams iškelia daug klausimų: ką tai reiškia; kas bus, jeigu darbdavys neinicijuos darbo tarybos sudarymo; kokios darbo tarybos funkcijos; kokia darbo tarybos nauda darbuotojui ir darbdaviui. Daugelį atsakymų padiktuos praktika, tačiau kai kuriuos galima numanyti jau dabar.
Įstatymui įgyvendinti – 6 mėnesiai
Pirma, darbdavys, neinicijuojantis ir nesudarantis darbo tarybos, pažeis darbo įstatymus. Nors DK konkrečios atsakomybės darbdaviui nenumato, darbdaviui galės būti taikoma bendra atsakomybė už darbo įstatymų nesilaikymą, pavyzdžiui, administracinė nuobauda vadovui.
Kaip priversti darbuotojus išrinkti savo atstovus į darbo tarybą, nėra aišku. Kaip ir tai, ar darbdaviui gali būti taikoma atsakomybė, jeigu jis inicijavo darbo tarybos sudarymą, tačiau darbuotojai nieko nedarė. Numatytas tik terminas įgyvendinti reikalavimą – tarybos turi būti įsteigtos iki 2017 m. liepos 1 d.
Tik informavimo ir konsultavimo funkcija
Antra, skirtingai nei buvo iki naujo DK, darbo taryba neturės teisės sudaryti kolektyvinės sutarties – tokią teisę turės tik profesinė sąjunga. Darbo tarybai paliktos tik informavimo ir konsultavimo funkcijos.
Tai reiškia, kad darbo taryba turės teisę gauti iš darbdavio įvairią informaciją, o darbdavys, prieš priimdamas vidinius teisės aktus ar kitus sprendimus, privalės konsultuotis su darbo taryba. Svarbu, kad dėl vieno ar kito dokumento ar sprendimo priėmimo nebereikės darbo tarybos sutikimo, kaip buvo numatyta senajame DK.
Du darbuotojų atstovai vienu metu
Trečia naujovė – įmonėje galės veikti ir darbo taryba, ir profesinė sąjunga. Kad veiktų abi darbuotojų organizacijos, yra papildomų išlygų. Darbo taryba galės būti sudaroma, jei profesinei sąjungai priklauso ne daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų. Jei profesinei sąjungai priklauso daugiau kaip pusė įmonės darbuotojų – darbo taryba nesudaroma.
Kiekvienos įmonės situaciją reikia vertinti atskirai, tačiau žinant, kad profesinių sąjungų nariais yra mažiau nei 10% šalies samdomų darbuotojų, darbo tarybų steigimas įmonėse turėtų būti dažnas reiškinys.
Kaip šie darbuotojų atstovai derins savo veiksmus tarpusavyje ir kaip reikės elgtis darbdaviui, jeigu pozicijos išsiskirs, DK nepasako.
Kolektyvinė sutartis – tik daliai darbuotojų
Ketvirta, jeigu įmonėje bus sudaryta kolektyvinė sutartis, ji bus taikoma ne visiems įmonės darbuotojams, o tik profesinės sąjungos nariams, nebent visuotinis darbuotojų susirinkimas patvirtins kolektyvinę sutartį. Ankstesnis DK numatė, kad kolektyvinė sutartis taikoma visiems darbuotojams.
Profesinės sąjungos pareiga pranešti darbdaviui savo narių sąrašą įstatymuose nenumatyta, todėl gali susidaryti situacija, kai darbdavys nežinos, ar kolektyvinė sutartis yra taikoma konkretaus darbuotojo atžvilgiu.
Taigi, nors kol kas klausimų yra daugiau nei atsakymų, tačiau darbdaviams jau dabar reikėtų ruoštis būsimoms permainoms ir planuoti darbuotojų organizacijų vietą įmonėje, taip pat sekti su tuo susijusią aktualią informaciją.
Advokatė Jurgita Karvelė yra „Sorainen“ vyresnioji teisininkė
