Valstybės NT: kokie pažangūs sprendimai padeda taupyti mūsų visų pinigus?
Turto bankas, valdantis apie 10 proc. viso valstybės turimo nekilnojamojo turto, ypatingą dėmesį skiria pažangiam turto valdymui. Viena iš svarbiausių užduočių yra žemos energinės klasės objektų atnaujinimas: skaičiuojama, kad po atnaujinimo pastatas vidutiniškai sunaudoja tik 40–60 proc. energijos. Tą pasiekti padeda ne tik šiuolaikiškos, tvarios medžiagos (nauji langai, stogo danga ir panašiai), bet ir integruojami technologiniai sprendimai.
„Siekiant mažinti energijos sąnaudas, reikalingi nuoseklūs ir kompleksiški sprendimai – nebeužtenka pasistatyti saulės elektrinę arba sumažinti kondicionieriaus galingumą. Tad Turto bankas pradėjo ir šįmet toliau tęsia pastatų automatizaciją – diegiame modernias valdymo sistemas, kuriose pasitelkiami dirbtiniam intelektui (DI) artimi sprendimai. Svarbų vaidmenį vaidina ir turto optimizavimas: taip mažėja turto priežiūros našta, tenkanti valstybei, o kartu surenkama papildomų pajamų modernizavimo projektams“, – kalba Modesta Acutė, Turto valdymo departamento vadovė.
%20(2).jpg)
Automatizacija – tvarumui, efektyvumui ir komfortui
Modernus, tvarus ir ekonomiškai pagrįstas turto valdymas šiandien neatsiejamas nuo pažangių sistemų, diegiamų pastatuose. 41 Turto banko valdomame pastate tokios modernios sistemos jau veikia, o pagal neseniai pasirašytą sutartį jos bus diegiamos dar 35 pastatuose. Įgyvendinamų projektų sąraše – ne tik sostinėje esantys objektai, tokie kaip ministerijų pastatai Gedimino prospekte ir Lukiškių gatvėje, bet ir pastatai Kaune, Klaipėdoje, Trakuose, Šilutėje, Radviliškyje ir kituose Lietuvos miestuose.
„Sklandus pastatų administravimas ir priežiūra šiandien glaudžiai susiję su šiuolaikinėmis technologijomis. Vaikščiojimas ir žiūrėjimas, ar visos sistemos veikia tinkamai – jau praeitis. Dabar tam yra sukurti technologiniai sprendimai, padedantys įvertinti esamą situaciją, pranešantys apie identifikuotus netipinius nuokrypius ir siūlantys sprendimą arba automatiškai reaguojantys. Taip galima iš anksto užkirsti kelią įvairiems nesklandumams ir palaikyti aukštą komforto lygį pastato viduje. Ir, žinoma, mažinti energijos išlaidas“, – teigia M. Acutė.
Automatizacija leidžia centralizuotai valdyti visas pagrindines inžinerines sistemas – šildymo, vėdinimo, apšvietimo – ir operatyviai fiksuoti bet kokius veiklos sutrikimus. Maža to, modernios sistemos, pasitelkdamos pažangius, artimus dirbtiniam intelektui algoritmus, gali iš anksto priderinti pastato valdymą prie meteorologinių sąlygų:
pavyzdžiui, automatiškai pareguliuoti temperatūrą ar aktyvuoti vėdinimą, kai CO₂ lygis viršija nustatytą ribą. Visa tai vyksta realiuoju laiku, be žmogaus įsikišimo, remiantis duomenimis, surenkamais iš daugybės jutiklių, skaitiklių ir valdiklių, sujungtų į vieningą infrastruktūrą. Sistema ne tik kaupia ir saugo duomenis, bet ir juos analizuoja: aptinka nukrypimus nuo normos, pateikia energijos vartojimo grafikus, siunčia įspėjimus techninei priežiūrai bei siūlo taupymo sprendimus.
Automatizuoti sprendimai pagerina ir darbo sąlygas: nebereikia rankiniu būdu reguliuoti temperatūros, jaudintis dėl oro kokybės, triukšmo lygio ar panašiai. DI integracija pastatuose užtikrina ir didesnį saugumą: ji sumažina žmogiškų klaidų riziką, taip pat padeda išvengti avarinių situacijų, kadangi gaisro, gedimo, net įsilaužimo rizikas DI gali aptikti anksčiau nei žmogus. Pasaulyje yra pastatų, kurie mokosi išnaudodami DI galimybes: žino, kada grįš šeimininkas, ir atitinkamai laiku įjungia šildymą, turi šildymo, apšvietimo, vėdinimo sistemas, kurios prisitaiko prie oro sąlygų, žmonių srauto ir kitų veiksnių.
Esminė automatizacijos atnešama nauda yra tvaresnis energijos naudojimas ir išlaidų jai taupymas. Įdiegus modernius sprendimus ir išmaniai vartojant energiją, ženkliai mažėja jo CO₂ pėdsakas, pastatas tampa žalias – taigi automatizacija padeda siekti ES aplinkosauginių klimato tikslų. Turto banko valdomuose pastatuose įdiegtų modernių sistemų dėka jau sutaupyta apie 182 tūkst. eurų energijos išlaidų, ir šis skaičius tik didės.
„Praplėtus automatizuotų pastatų tinklą, planuojame sutaupyti dar apie 300 tūkst. Eur valstybės lėšų. Mūsų skaičiavimais, energijos išteklius padedančios taupyti investicijos į pastatų automatizavimo sprendinius galėtų atsipirkti per artimiausius kelerius metus. Be to, pasitelkdami išmanius skaičiavimus, galėsime optimaliai naudoti išteklius, tai leis sutaupyti papildomai. Tokie pažangūs sprendimai atneša naudą visai visuomenei: sutaupytos valstybės lėšos gali būti nukreipiamos viešiesiems poreikiams – mokykloms, sveikatos priežiūrai, keliams ir kitoms sritims“, – dėsto M. Acutė.
.JPG)
Žalioji ir geltonoji elektros energija
Vienas iš Turto banko įgyvendintų projektų – Policijos administracinis pastatas Vilniuje, Sietyno gatvėje. A++ energetinio naudingumo klasės pastatas buvo vienas pirmųjų Turto banko projektų, suprojektuotas skaitmeninio modeliavimo būdu (BIM), ir pirmasis valstybės NT objektas, kuriam suteiktas BREEAM sertifikatas. 5,3 tūkst. kv. m pastato bei dviejų lygių 4,5 tūkst. kv. m ploto požeminės automobilių aikštelės projektas 2024 m. pelnė prestižinį BREEAM „In-Use Excellent“ įvertinimą: 73 balus ir 100 galimų. Daugiausiai – po daugiau nei 90 – balų pastatui skirta už energijos taupymą ir atsparumą išoriniams veiksniams.
Projektas buvo vykdomas nuo nulio: pastatytas visiškai naujas, modernus pastatas, kuris iš dalies pats save aprūpina elektros energija – ant stogo įrengta saulės jėgainė.
Atsinaujinantys ištekliai yra dar viena kryptis, į kurią Turto bankas nuosekliai investuoja. Ant valdomų pastatų stogų įrengiamos saulės elektrinės, pernai įsigyta ir dalis nutolusių saulės parkų. Šie sprendimai aprūpina elektros energija iš atsinaujinančių išteklių apie 15 proc. Turto banko valdomų objektų: nuosava gamyba praėjusiais metais sugeneravo daugiau nei 3 MWh elektros energijos. Saulės elektrinių tinklas bus plečiamas ir toliau.
„Nuosekliai investuojame į atsinaujinančius išteklius, tad šiemet mūsų saulės elektrinių parką turėtų papildyti dar apie 0,4 MWp galios saulės elektrinių. Taigi geltonąja – saulės – energija aprūpinsime apie 17–18 proc. savo valdomų pastatų. Sprendimas dalį elektros energijos pasigaminti patiems praėjusiais metais leido sutaupyti daugiau nei ketvirtį milijono valstybės lėšų“, – komentuoja M. Acutė.
Ji pabrėžia, kad Turto bankas ne tik pats investuoja į tvarios energijos gamybą, bet ir vadovaujasi tvarumo principais įsigydamas elektros energiją rinkoje. Jau nuo 2021 m. visi objektai aprūpinami žaliąja elektros energija, kuri pagaminta tik iš atsinaujinančių išteklių.
Nefunkcionalų turtą paversti valstybės pajamomis
Automatizacija ir investavimas į nuosavą energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių atneša ženklius sutaupymus, tačiau tai – tik viena medalio pusė. Maksimalų turto valdymo efektyvumą galima pasiekti tik išlaikant optimalų kiekį turto. Turto bankas nuolat ragina valstybės įstaigas ir institucijas įsivertinti turimą turtą, o objektus, kurių neprireiks valstybės funkcijoms atlikti, perleisti jam.
„Vienas iš mūsų tikslų – mažinti darbuotojui tenkantį plotą, nes tai tiesiogiai sąveikauja su energijos sąnaudomis ir lemia pastato energinį efektyvumą. Matematika paprasta – kuo didesnis plotas, tuo daugiau resursų reikia jį šildyti arba vėsinti. Senuose valstybės pastatuose dar yra kabinetų, siekiančių 40 ar net 50 kv. m., o dirba juose po keletą žmonių. Mažinant energijos sąnaudas, mažesnė įtaka daroma ir aplinkai, todėl veikdami kompleksiškai padedame valstybei siekti Europos žaliojo kurso įsipareigojimų“, – kalba M. Acutė.
Praėjusiais metais Turto bankui pavyko pasiekti 19,73 kv. m/darbo vietai rodiklį, o valstybės institucijos ir įstaigos atsisakė apie 47 tūkst. kv. m nenaudojamo turto. Pardavus tokį turtą viešuosiuose aukcionuose, surinktos lėšos skiriamos modernizavimo projektams finansuoti ir šiuolaikiškiems valstybėms biurams kurti.
VERSLO TRIBŪNA
Viena didžiausių pastatų priežiūros įmonių Lietuvoje – „City Service Engineering“ – ryžtingai žengia į skaitmeninę ateitį. Kryptingai diegdama dirbtinio intelekto (DI) sprendimus, bendrovė didina veiklos efektyvumą, mažina žmogiškųjų klaidų riziką ir kuria didesnę pridėtinę vertę klientams.
Vilniaus šilumos tinklai tapo AB „Miesto gijos“ ir pristatė prekių ženklą „Gijos“. Tačiau naujas pavadinimas – tik dalis didžiausios Lietuvoje šilumos tiekimo ir gamybos bendrovės transformacijos. Įmonės vadovas Gerimantas Bakanas pasakoja, kas lėmė pokyčius, kaip veikia naujoji miesto energetikos ekosistema ir kokios naudos diegiamos inovacijos atneš vilniečiams ir šalies gyventojams.
Europos humanitarinis universitetas (EHU) Vilniuje, tęsiantis lyčių studijų tradicijas, pradėtas dar 2000-aisiais, vykdo išskirtinę į praktinę sociologiją orientuotą „Lyčių studijų“ magistrantūros programą, skirtą gilintis, kaip lyties aspektas veikia mūsų kasdienį gyvenimą, darbo rinką, politiką, kultūrą ir visuomenės gerovę. Ši programa suteikia žinių ir kompetencijų, leidžiančių veiksmingai nagrinėti sudėtingas visuomenės problemas, kurių ištakos susijusios su lyčių normomis ir stereotipais, ir siūlyti jų sprendimus.
Bendrovės „Coca-Cola HBC“ padalinys Lenkijoje ir Baltijos šalyse CO₂ emisijas visoje vertės grandinėje sumažino 37 proc., skaičiuojant nuo 2017 metų. Sparti pažanga palaiko „Coca-Cola HBC“ grupės tvarumo tikslą „NetZeroby40“ – įsipareigojimą pasiekti nulines emisijas visoje vertės grandinėje iki 2040 metų. Bendrovė nuosekliai renka duomenis ir pateikia ataskaitas, rodančias vietinės veiklos poveikį ir pažangą. Praėjusiais metais „Coca-Cola HBC“ Lenkijoje ir Baltijos šalyse paskelbė socialinio–ekonominio poveikio rezultatus, o šiandien pristato naujausius tvarumo duomenis.
Tai – tik dalis svarbiausių krypčių, į kurias nukreiptos pastangos leidžia taupyti valstybės lėšas. Turto bankas nuolat domisi inovatyviausiais sprendimais ir juos integruoja. Narystė „PropTech“ asociacijoje atveria galimybes susipažinti su technologinėmis naujovėmis, kurias kuria startuoliai ir patirtį sukaupusios įmonės, ieškoti pažangių sprendimų administruojant valstybės NT. Turto bankas priklauso ir Europos valstybių NT valdytojų organizacijai „PuRe-NET“, kurioje šalys kartu diskutuoja apie iššūkius, ieško sprendimų, dalijasi savo patirtimis.
„Mes ne tik aktyviai dalyvaujame „PuRe-NET“, bet ir sulaukiame prašymų pakonsultuoti, kaip pažangiai valdyti valstybės NT. Tai – didelis įvertinimas. Esame įsitikinę, kad Lietuva turi realias galimybes būti viena iš lyderių valstybės valdomo NT srityje. Nedidelis šalies plotas, patogus susisiekimas su regionais, klimato sąlygų įvairovė leidžia išbandyti technologines inovacijas pačiomis įvairiausiomis sąlygomis ir taikyti efektyvius, inovatyvius ir tvarius sprendimus“, – apibendrina Turto valdymo departamento vadovė.
