Kaip vyksta JAV prezidento rinkimai
Pradėkime nuo to, kad į JAV prezidentus gali kandidatuoti 35-erių JAV gimęs amerikietis, kuris bent 14 metų gyvena šalyje. Dažniausiai į JAV prezidento postą kandidatuoja buvę ar esami gubernatoriai, senatoriai ar karininkai.
Kova dėl galimybės kovoti
Galutinėje kovoje galvas įprastai suremia Respublikonų bei Demokratų partijos atstovai. Tačiau dėl posto gali varžytis ir nepriklausomi kandidatai.
Tapti respublikonų ar demokratų atstovu JAV prezidento rinkimuose – nelengva. Prieš prezidento rinkimus, vyksiančius lapkritį, reikia išsikovoti partijos prezidentinę nominaciją.
Norint gauti nominaciją, reikia užsitikrinti partijų delegatų – partijos narių turinčių galią balsuoti skiriant nominaciją – balsų daugumą.
Kova dėl delegatų balsų visoje JAV vyksta vasario-birželio mėnesiais. Tačiau įprastai partijų kandidatai paaiškėja dar prieš vasarą.
Respublikonų kandidatui reikia užsitikrinti 1.237 delegatų balsus, o demokratų – 2.383 balsus. Dalį delegatų balsų reikia laimėti nominacijų rinkimuose. Kitą dalį atiduoda vadinami superdelegatai. Pastarųjų funkcija demokratų ir respublikonų partijose skiriasi.
Demokratų superdelegatai yra partijos lyderiai bei rinkėjų išrinkti valstybės pareigūnai, pavyzdžiui, visi demokratų gubernatoriai, Senato nariai. Jie neprivalo paisyti nominacijų rinkimų rezultatų ir gali atiduoti savo balsą už bet kurį kandidatą.
Respublikonų partijos atveju kiekviena valstija turi po tris vadinamuosius superdelegatus – valstijos partijos pirmininką ir du apygardos lygio komiteto narius. Skirtingai nei demokratų partijoje, respublikonų superdelegatai privalo savo balsą atiduoti už tą kandidatą, už kurį per nominacijų rinkimus nubalsavo jų valstija.
Kaip renkami delegatų balsai
Kova dėl įprastų delegatų balsų vyksta dviem būdais. Pirmas jų – įprasti rinkimai (angl. primaries). Šiuos rinkimus organizuoja valstija ir jų metų rinkėjai tiesiog ateina į apygardą ir nubalsuoja už norimą partijos kandidatą.
Gerokai įdomesnis yra antras delegatų balsų rinkimo būdas – visuomeniniai susirinkimai (angl. caucus). Šiuos organizuoja pačios partijos. Jų metu žmonės susirenka kokioje nors viešoje vietoje, pavyzdžiui, mokykloje.
Prieš atiduodami savo balsus, dalyviai susiskirsto į grupes ir kelias valandas diskutuoja apie kandidatų tinkamumą.
Kuo daugiau kovų vienoje valstijoje laimi kandidatas – tuo daugiau jis gauna delegatų balsų. Kai kuriose valstijose delegatų balsai visiems kovos dalyviams paskirstomi proporcingai, kitose – daugiausia balsų surinkęs kandidatas gauna visus delegatus.
Šių rinkimų metu pamažu atkrenta dėl nominacijų kovojantys kandidatai, kurie mato, kad nebeturi galimybių surinkti pakankamai delegatų balsų ir pasiekti galutinius JAV prezidento rinkimus.
Formaliai demokratų ir respublikonų kandidatai patvirtinami per partijų suvažiavimus liepos mėnesį, kur delegatai atiduoda savo balsus. Tačiau balandžio gale jau turėtų išryškėti abiejų partijų lyderiai nominacijų rinkimuose.
Rinkėjai ir rinkikai
Rimčiausia ir spalvingiausia kova dėl JAV prezidento posto prasideda po vasaros. Abiejų partijų atstovai išsitraukia visus savo likusius rinkiminius ginklus ir pradeda turą po JAV.
Galutinis visuotinis balsavimas, kuris nuspręs, kas ateinančius ketverius metus vadovaus dėl prezidento posto, vyks lapkričio 8 d., antradienį.
Tiesa, ir vėl viskas ne taip paprasta. Rinkimai vyksta rinkikų kolegijos principu. Tad iš tiesų JAV piliečiai eidami rinkti JAV prezidento balsuoja ne už patį kandidatą, o už rinkikus.
Tokių rinkikų iš viso yra 538. Kiekviena valstija turi skirtingą rinkikų skaičių, priklausomai nuo jos dydžio. Norint laimėti rinkimus, reikia surinkti 270 rinkikų balsų.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::infogram_0_jav_rinkimai_svarbios_datos
Laimėtojas pasiima visus balsus
Rinkikai būna viešai pareiškę, kurį kandidatą į JAV prezidentus palaikys.Tad rinkėjai pagal šią informaciją renkasi, už kurį rinkiką balsuoti.
VERSLO TRIBŪNA
„Expert P“ serijos asortimentas, kuriame yra nešiojamieji kompiuteriai „ExpertBook P5“ ir P3 bei kitos kartos viskas viename „ExpertCenter P400 AiO“, siūlo patikimus, dirbtiniu intelektu (DI) patobulintus įrankius ir patikimą našumą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šie įrenginiai, sukurti dinamiškai darbo aplinkai, sujungia DI patobulintas funkcijas, supaprastintą IT valdymą ir patikimą saugumą, kad padėtų klestėti MVĮ.
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.
Verslo įmonei nebūtina susidurti su didele stichine nelaime, kad jos finansai patirtų smūgį – dažnai užtenka nedidelės klaidos ar netikėtų aplinkybių. Pavyzdžiui, netinkamai sumontuota detalė automobilių servise, kliento apsinuodijimas maistu ar gaisras nuomojamose patalpose – tokie incidentai kasmet tampa realybe šimtams įmonių Lietuvoje.
Įdomu tai, kad beveik visose valstijose (išskyrus Nebraską ir Meiną) laimėtojas gauna viską. Tai yra kandidatas surinkęs daugiausia rinkikų vienoje valstijoje, gauna visus rinkikų balsus.
Pavyzdžiui, Niujorko valstija turi 29 rinkikų balsus. Jeigu demokratų kandidatas surenka 20 balsų, o respublikonų – 9 balsus, tai demokratui atitenka visi 29 valstijos balsai.
Svyruojančių valstijų svarba
Kai kuriose valstijose kandidatams neapsimoka vykdyti didelės rinkimų kampanijos, nes istoriškai susiklostė, kad šios valstijos yra demokratinės arba respublikoniškos. Pavyzdžiui, Teksasas įprastai balsuoja už respublikonus, o Kalifornijos gyventojai – už demokratus.
Tad skaičiuojant balsus didžiausio dėmesio sulaukia vadinamosios svyruojančios valstijos (angl. swing states).
Šias valstijas kandidatai stengiasi nusverti į savo pusę ir jose dažniausiai nulemia, kas laimės rinkimus.
Tarp svyruojančių valstijų yra Šiaurės Karolina, Ohajas, Florida, Virdžinija.
Rinkimus laimėjęs kandidatas vadovauti JAV pradeda kitais metais po rinkimų sausio 20 dieną.
infogr.am::infogram_0_jav_kandidatu_i_prezidentus_rinkimai_rezultatai_pagal_iskovotus_delegatus
