Grajauskas apie atlyginimus: Lietuva atsidurs Estijos kailyje po 3-4 metų

Apie tai pristatydamas Lietuvos ekonominės padėties perspektyvas trečiadienį kalbėjo Rokas Grajauskas, „Danske bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.

„Eurostat“ duomenimis, vidutinė darbo valandos kaina 2015 m. Lietuvoje siekė 6,8 Eur, o Estijoje - 10,4 Eur, atitinkamai 5,6% ir 5,3% daugiau nei 2014 m.

Pasak jo, prasti signalai dėl smukusio estų konkurencingumo ateina ir iš didžiausios Estijoje bendrovės „Ericsson“, kurios eksporto apimtys, pradėję trauktis pernai, š. m. sausį jau krito daugiau nei 40%.

„Tai byloja, kad estai jau per brangūs. Mūsų taip pat laukia tektoninis lūžis. Kaip prisitaikysime prie naujų sąlygų, tokią turėsime ir ateitį“, – aiškino p. Grajauskas.

Išeitis – perėjimas nuo žemesnės prie aukštesnę pridedamąją vertę kuriančios ekonomikos. Pietinės Europos valstybės, tokios kaip Graikija ar Ispanija, pasiekusios tokį išsivystymo lygį, kokiu dabar apibūdinama Lietuva, nesugebėjo persiorientuoti į aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą. O Vakarų ir Šiaurės Europos šalims pavyko įjungti kitą pavarą.

„Lietuva yra kaip tik šiame kryžkelės etape, todėl išlieka aktualus klausimas, kuriuo keliu pasuksime, ieškodami naujų ekonomikos augimo variklių“, – kalba ekonomistas.

Darbo našumas Lietuvoje per 20 m. išaugo 8 kartus, tačiau nuo turtingųjų Vakarų šalių dar atsiliekame bent trečdaliu. Darbo našumas, Lietuvoje nuo 2006 m. vidutiniškai didėjęs po 5%, pernai sulėtėjo iki maždaug 1 % ir dabar auga lėčiau nei atlyginimai, o tai kenkia įmonių konkurencingumui eksporto rinkose.

„Danske bank“ prognozuoja, kad algos Lietuvoje šiemet ir kitąmet toliau didės, atitinkamai 5,9% ir 6,7%.

(Tęsinys po grafiku)

infogr.am::8yPq9dyI9OkJCfhM

Transformacijai duoda 10 metų

Daniją kaštų krizė ištiko 1986 m. Tada, pavyzdžiui, mažėjo tekstilės, bet išaugo farmacijos sektoriaus gamybos apimtys.

„Transformacija ir Lietuvoje gali įvykti per dešimtmetį, po to jau bus galima matyti aiškius rezultatus, ar pavyko pereiti nuo konkuravimo su Rumunija, Bulgarija prie varžymosi su Danija ir Airija“, – tęsia p. Grajauskas.

Jo analizė rodo, kad, pavyzdžiui, Danijoje, Izraelyje, kitose ekonomikose pereinant link aukštesnės pridėtinės vertės ūkio struktūros dominavo IT sektorius. Tačiau Lietuvoje IT potencialas šiandien dar neišnaudotas.

Namų darbai dar neatlikti

Pono Grajausko teigimu, gamybininkai Lietuvoje vis dar eina į regionus, beje ir iš tos pačios Estijos, ten dar yra kaštų rezervų, bet valdžia turi atliepti į ilgalaikius iššūkius, peržiūrėti švietimo sistemą, atsižvelgti į specialistų rengimą pagal darbdavių paklausą, įsileidžiant daugiau profesionalų iš trečių šalių.

Nei ES parama kompensuojant dalį kaštų investuotojams, nei laisvosiose ekonominėse zonose taikomos pelno mokesčio, kitos lengvatos nėra pakankamos, tad reikėtų imtis agresyvesnių paskatų. Reinvestuojamo pelno lengvata, „Sodros“ lubos duotų efektą, įsitikinęs analitikas.

„Turime turėti tam tikrus arkliukus, kurie stums Lietuvos ekonomiką į priekį“, – prideda p. Grajauskas.

Eksportas persiorientavo greičiau

Banko teigimu, pernai Lietuvos eksportuotojai sėkmingai persiorientavo į kitas rinkas: nors įprastai į Rusiją jie išgabendavo 44%, šių produktų eksportas po embargo paskelbimo 2014 m. rugpjūtį susitraukė iki 21%.

„Taigi, maždaug pusę visų produktų sugebėjome parduoti kitose rinkose. Nei estai, nei latviai tuo pasigirti negali. Mūsų transporto sektorius susitraukė minimaliai, tai reiškia, kad verslas dėjo dideles pastangas diversifikuoti eksporto kryptis“, – pažymi ekonomistas.

Eksportas šiemet Lietuvoje augs 3,2% – sparčiausiai Baltijos šalyse, prognozuoja bankas. Importas labiausiai augs Vakaruose, JAV ir, pasak ekonomisto, tai yra gera žinia mūsų verslui daugiau eksportuoti į šias rinkas.