Kaip Lietuvai įstoti į EBPO
Kaip ir kiekvienas prestižinis klubas, taip ir EBPO savo narius renkasi atidžiai ir ilgai. Kad patekti į organizciją nėra lengva, rodo tai, kad EBPO narių sąrašas pilnėja labai pamažu. Pavyzdžiui, pastarąjį kartą klubas pasipildė tik 2010-aisias, kai EBPO narėmis tapo Slovakija, Slovėnija, Čilė, Izraelis ir Estija.
Lietuva oficialiai derybas ir stojimo procesą į EBPO pradėjo pernai vasarą. Tačiau manoma, kad ji nebus priimta greičiau nei kitų metų pabaigoje ar 2018 m. pradžioje.
VŽ aiškinasi, kodėl stojimas į EBPO trunka taip ilgai ir kokias kliūtis reikia įveikti norint pakliūti į organizaciją.
Stojimo procesą būtų galima išskirti į keturis žingsnius.
1. Prisijungimo žemėlapis
Šalys, norinčios prisijungti prie EBPO, turi pateikti prašymą. Jį priėmus yra sudaromas „Prisijungimo planas“ (angl. Accession Roadmap).
Kiekvienai šaliai jis yra individualus. Plane numatomos įstojimo sąlygos ir procesas.
Taip pat sudaromas sąrašas ataskaitų, kurias turi paruošti EBPO komitetai apie skirtingas kandidatės politikos sritis. Lietuvos padėtį turi įvertinti 21 EBPO komitetas, pavyzdžiui, švietimo politikos, konkurencijos, investicijų, sveikatos apsaugos ir kt.
2. Komitetų vertinimas
Dėl itin griežtų reikalavimų EBPO narėmis gali tapti tik ekonomiškai stiprios, skaidrios ir inovatyvios valstybės.
Tad EBPO komitetai, kuriuos sudaro organizacijos narių atstovai kartu su kandidatės pagalba vertina būsimos narės skirtingas politikos ir ekonomikos sritis.
Yra žiūrimą į šalies teisinį reglamentavimą, valstybės politiką, taikomas praktikas.
Kandidatė yra vertinama geriausių EBPO narių praktikų kontekste. Tai reiškia, kad pagal geriausių narių pavyzdžiui, šaliai yra teikiamos rekomendacijos dėl tam tikrų pertvarkų ar reformų.
3. Šalies reakcija į rekomendacijas
Šalis kandidatė turi pateikti savo poziciją į jai siūlomas rekomendacijas bei EBPO teisės aktus. Formaliai kandidatė neprivalo rekomenduojamų pertvarkų įgyvendinti. Ji gali sutikti reformas įgyvendinti per tam tikrą laiko tarpą. Taip pat ji gali imtis rekomendacijų su tam tikromis išlygomis arba išvis jas atmesti.
Tačiau EBPO pabrėžia, kad iš kandidatės tikimasi, kad ji itin retais atvejais rinksis atmesti rekomendacijas ar jas keisti savo nuožiūra.
Jeigu šalis pasirenka atmesti siūlomus pokyčius, ji turi įtikinti komitetus, kad EBPO siūlomos pertvarkos netinka.
4. Galutinis žodis
Pabaigus kandidatės vertinimą visi komitetai turi uždegti žalią šviesą. Tai yra, pateikti EBPO tarybai savo „formalią nuomonę“, kad kandidatė yra pasirengusi stojimui į EBPO.
Tada galutinį žodį taria taryba balsuodama dėl kandidatės įstojimo į EBPO. Sprendimas turi būti vienbalsis.
Kur yra Lietuva?
Šiuo metu Lietuva viena koja yra trečiame žingsnyje. EBPO jau yra pateikusi dalį ataskaitų bei rekomendacijų Lietuvai. Tuo tarpu Lietuvos institucijos vertina rekomendacijas ir sprendžia, ar jas priimti, ar ne.
Pavyzdžiui, šį mėnesį Vyriausybė iš esmės patvirtino EBPO rekomendacijų dėl valstybės valdomų įmonių įgyvendinimo planą – konsoliduoti urėdijų bei regioninių kelių prižiūros įmonių veiklą. Reformas įteisinti žadama iki 2018 m. pavasario.
Dėl EBPO rekomendacijų bus toliau deramasi su organizacijos komitetais. Šis procesas gali užtrukti iki 3 metų.
Kodėl verta būti EBPO klubo nare?
VERSLO TRIBŪNA
RĖMIMAS
„ASUS Expert P“ serija: išmaniam bendradarbiavimui bei patikimam MVĮ augimui
„Expert P“ serijos asortimentas, kuriame yra nešiojamieji kompiuteriai „ExpertBook P5“ ir P3 bei kitos kartos viskas viename „ExpertCenter P400 AiO“, siūlo patikimus, dirbtiniu intelektu (DI) patobulintus įrankius ir patikimą našumą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šie įrenginiai, sukurti dinamiškai darbo aplinkai, sujungia DI patobulintas funkcijas, supaprastintą IT valdymą ir patikimą saugumą, kad padėtų klestėti MVĮ.
Viršuliškių Spaudos kvartale įsikūrę „Duetto“ verslo namai kviečia dirbti modernioje aplinkoje arčiau namų
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
31 min.Protingiau, o ne pigiau: kodėl Lietuvos verslui būtinos inovacijos?
Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.
Kai klaida kainuoja dešimtis tūkstančių: kokiose srityse verslai dažniausiai susiduria su civiline atsakomybe?
Verslo įmonei nebūtina susidurti su didele stichine nelaime, kad jos finansai patirtų smūgį – dažnai užtenka nedidelės klaidos ar netikėtų aplinkybių. Pavyzdžiui, netinkamai sumontuota detalė automobilių servise, kliento apsinuodijimas maistu ar gaisras nuomojamose patalpose – tokie incidentai kasmet tampa realybe šimtams įmonių Lietuvoje.
VERSLO TRIBŪNA
„Expert P“ serijos asortimentas, kuriame yra nešiojamieji kompiuteriai „ExpertBook P5“ ir P3 bei kitos kartos viskas viename „ExpertCenter P400 AiO“, siūlo patikimus, dirbtiniu intelektu (DI) patobulintus įrankius ir patikimą našumą mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ). Šie įrenginiai, sukurti dinamiškai darbo aplinkai, sujungia DI patobulintas funkcijas, supaprastintą IT valdymą ir patikimą saugumą, kad padėtų klestėti MVĮ.
Vilniaus Viršuliškių rajonas tampa viena sparčiausiai besikeičiančių sostinės vietų – čia kyla mišrios paskirties Spaudos kvartalas su gyvenimui ir verslui skirtomis moderniomis erdvėmis, orientuotomis į 15 minučių pasiekiamumą iš daugelio Vilniaus vietų. Šiame kvartale per ateinančius 2–3 metus planuojama pastatyti apie 1000 naujų butų, o bendras biuro erdvių plotas čia artėja prie 70 tūkst. kv. m. Net ketvirtadalį šio ploto rinkai siūlo didžiausi šioje teritorijoje „Duetto“ verslo namai.
Rengiant 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondo investicijų programą, atlikta konkurencingumo analizė atskleidė neraminančias tendencijas. Lietuvos įmonės vis dar per mažai investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), įmonių produktyvumas gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio ir šie veiksniai lemia, kad Lietuva vis dar pasižymi žema pridėtine verte, o tai kelia grėsmę ilgalaikiam augimui ir konkurencingumui tarptautinėse rinkose, aiškina laikinai Inovacijų agentūros direktorės pareigas einanti Patricija Reut.
Verslo įmonei nebūtina susidurti su didele stichine nelaime, kad jos finansai patirtų smūgį – dažnai užtenka nedidelės klaidos ar netikėtų aplinkybių. Pavyzdžiui, netinkamai sumontuota detalė automobilių servise, kliento apsinuodijimas maistu ar gaisras nuomojamose patalpose – tokie incidentai kasmet tampa realybe šimtams įmonių Lietuvoje.
EBPO narėms tampa prieinama visa pasauliniu etalonu laikoma EBPO ekspertizė ir statistiniai duomenys.
Per metus EBPO išleidžia apie 250 išsamių ataskaitų, tūkstančius straipsnių, statistikos duomenų ir pan. Šalis narė (dažnai ir kandidatė) pradedama vertinti kitų EBPO narių kontekste.
Pavyzdžiui, duomenys apie Lietuvą atsiras ataskaitose ir statistikos duomenų bazėse. Tai leis pasilyginti su pažangiausiomis valstybėmis ir pamatyti, kur reikia imtis reformų, jeigu Lietuva nenori vilktis EBPO dugne.
Tapusi EBPO nare Lietuva taip pat turės galimybę susipažinti su pažangiausiomis pasaulyje praktikomis, perimti jas ir taip padidinti šalies ekonomikos ir viešojo valdymo efektyvumą.
Dėl tarpusavio priežiūros mechanizmo Lietuva, kitos valstybės ir nuolatiniai EBPO ekspertai stebės pažangą ir identifikuos galimas reformas.
Taip pat Lietuva prisidės prie EBPO standartų kūrimo. Šalies atstovai įsitrauks į maždaug 300 komitetų ir darbo grupių veiklą.
Kas dar pretenduoja į EBPO?
Kartu su Lietuva pernai stoti į EBPO buvo pakviesta Kosta Rika. 2013-aisiais stojimo procesą pradėjo Latvija ir Kolumbija. Rusija derybas dėl narystės EBPO pradėjo 2007-aisiais, tačiau 2014 m. jos stojimo procesas buvo suspenduotas.
infogr.am::infogram_0_K6kaMYViy30WhteZ
