Junckerio pinigai į Lietuvą eina per Suomiją
„OP Corporate Bank“, neseniai pavadinimą pakeitusio Suomijos „Pohjola“ banko, formuojamas paskolų portfelis – vadinamojo Junckerio (Jeanas-Claude‘as Junckeris, Europos Komisijos pirmininkas – VŽ) plano, arba Europos Komisijos investicijų skatinimo programos, dalis. Pirmųjų projektų pagal šį planą Lietuvoje galima tikėtis artimiausiu metu, tikėtina, šią vasarą, žurnalistams Helsinkyje teigė Matiasas Huhtala, OP grupės Baltijos šalių bankininkystės padalinio vadovas.
Projektų turinčios Lietuvos įmonės į „OP Corporate Bank“ gali kreiptis jau dabar.
„Taip, galime pradėti derybas“, - patvirtino p. Huhtala.
Jis pridūrė, kad intensyviau skolinimo ratas turėtų įsisukti po to, kai bus patvirtinti ir pradėti įgyvendinti „pora bandomųjų projektų“. Banko padalinio vadovas neįvardijo, su kokiomis konkrečiomis įmonėmis ir kokiuose sektoriuose tariamasi dėl pirmųjų „Junckerio plano“ paskolų Lietuvoje, motyvuodamas banko konfidencialumo reikalavimais.
Garantijos suteikimo susitarimą su EIF dėl 150 mln. Eur, kurie bus skirti smulkaus ir vidutinio verslo paskoloms Baltijos šalyse ir Suomijoje, OP finansų grupė pasirašė kovo viduryje.
Tikimasi, kad palankios skolinimo sąlygos – palankesnės nei rinkos palūkanos, rizikos pasidalijimas, gerokai mažesnės nei įprasta sąnaudos paskolos administravimui (paraišką bei ataskaitas EIF rengia bankas) – paskatins įmones skolintis būtent iš šio šaltinio.
„Mes neribojame paskolų sumos, kurią ketiname skirti Baltijos šalims – viskas priklausys nuo tinkamų projektų kiekio“, - sakė p. Huhtala, patikslindamas, kodėl Baltijos šalims planuojama skirti būtent būtent 20 mln. Eur iš 150 mln.
Minimali paskolos pagal šį mechanizmą suma – 25.000 Eur, maksimali – 7,5 mln. Eur. Tačiau, anot p. Huhtalos, Lietuvoje orientuojamasi į ne mažesnį nei 1mln. Eur dydžio finansavimą, kadangi OP bankas neturi plataus padalinių tinklo šalyje ir administruoti mažus projektus gali būti sudėtinga. Suomijoje, priešingai, OP grupė turi apie 450 padalinių.
Ponas Huhtala patikino, jog tai nereiškia, kad Lietuvos įmonėms gauti paskolą su EIF garantija iš OP banko bus sunkiau nei Suomijos verslui – anot jo, siekiama užtikrinti vienodą paslaugų lygį visose keturiose šalyse, kurioms paskolas dalina OP finansų grupė.
Anot banko atstovų, per kelias savaites nuo momento, kai buvo pasirašytas susitarimas su EIF, Suomijos finansų grupė sulaukė jau kelių šimtų užklausų.
„Paklausa didžiulė. Esu tikras, kad Baltijos šalyse – daugybė bendrovių, kurių projektai gali atitikti šio skolinimo mechanizmo kriterijus“, - teigė p. Huhtala.
Pirmoji paskola Suomijoje pagal EIF garantijų mechanizmą buvo patvirtinta praėjusią savaitę – nors bankas neįvardija kompanijos, gavusios paskolą, pavadinimo, tačiau nurodo, kad įmonė atitiko inovacijų kriterijų, o paskolos dydis siekia 1 mln. Eur.
Vadinamasis „Junckerio planas“, dėl kurio lėšų pastaruoju metu diskusijos virė ir Lietuvoje – iš pirmo žvilgsnio sudėtinga, tačiau daugelyje ES šalių jau veikianti iniciatyva, kurios tikslas – paskatinti investicijas ES ir užtikrinti, kad lėšos patektų į realiąją ekonomiką. Viena pagrindinių šio plano atramų yra Europos strateginių investicijų fondas (EFSI, European Fund for Strategic Investments) – bendra Europos investicijų banko (EIB) ir EIF iniciatyva, veikianti kaip mechanizmas, padedantis įveikti investicijų, ypač į didesnės rizikos projektus, spragą Bendrijoje.
Lietuva iki šiol nepasinaudojo finansavimo pagal EFSI, pradėjusio veikti pernai rudenį, galimybėmis.
