Grajauskas: ES lygį galime pasiekti jau 2026 m.
Lietuvos BVP vienam gyventojui 2025 m., jei išsilaikys dabartinės tendencijos, sieks 85% ES vidurkio. Tai daugiau nei dabartiniai 76%, tačiau Lietuvos augimas toliau lėtės ir Vakarų Europos šalis vytis bus vis sunkiau, sako Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas.
Anot jo, jei Lietuvos BVP augtų sparčiau, ES lygį pasiektume jau 2026 m., tačiau tam reikalingi pokyčiai, tokie kaip didesnės įmonių investicijos, mažesnis nedarbas, didesnis dėmesys švietimui, inovacijoms.
Auga lėčiau
Lietuvos ekonomika, kuri 2000–2008 m. vidutiniškai augo po daugiau nei 7% per metus, po ekonominės krizės nesiplečia sparčiau 4%.
„Yra tam tikri trumpalaikiai veiksniai, bet, mūsų manymu, šis augimo sulėtėjimas yra struktūrinis“, – sako p. Grajauskas.
Jo atlikti potencialaus BVP augimo skaičiavimai rodo, kad po kelerių metų BVP vidutiniškai per metus teaugs apie 2%. Tam daugiausia įtakos turės tai, kad nebeliks teigiamo nedarbo mažėjimo efekto.
„Kitais metais bus pasiektas užimtumo augimo pikas ir užimtumo įtaka jau bus tik neigiama“, – teigia ekonomistas.
Tuo pačiu metu, anot jo, neturėtų būti nei ryškesnio kapitalo, nei didesnio verslo efektyvumo efekto.
Reikia pokyčių
Kita vertus, Lietuva gali pakeisti augimo trajektoriją, tačiau tam reikia struktūrinių reformų. Neigiamą užimtumo įtaką galėtų atsverti lankstesnių darbo santykių įvedimas, mažesnis darbo apmokestinimas, aktyvios darbo rinkos priemones. Pagal šias, anot p. Grajausko, Lietuva yra „viena iš ES autsaiderių“.
Ekonomistas taip pat nepritaria ryškesniam minimalaus atlyginimo kėlimui, pavyzdžiui, 380 Eur nuo liepos mėnesio, nes tokiu atveju minimalus darbo užmokestis sieks 50% vidutinės algos.
Kitas svarbus dalykas – Lietuva turi didinti verslo investicijas. Prie to galėtų prisidėti tiek reinvestuojamo pelno lengvata, tiek valdžios pastangos užtikrinti, kad verslininkai neišsimokėtų dividendų ne visai teisėtais būdais.
„Lietuvoje turime patį didžiausią dividendų išsimokėjimą Vidurio ir Rytų Europoje. Ne tik formalų, bet ir neformalų“, – sako p. Grajauskas.
Anot jo, nemaža dalis verslininkų „vartoja įmonės vardu“, o tai ir mažina investicijas, ir pajamas valstybei.
Galiausiai, pasak p. Grajausko, Lietuvai reikėtų skirti daugiau dėmesio švietimui ir inovacijoms. Tarp ekonomisto pasiūlymų – universitetų skaičiaus mažinimas ir pinigų vienam studentui didinimas, didesnės ir labiau koncentruotos investicijos į inovacijas.
Į potencialaus Lietuvos BVP skaičiavimo modelį įtraukiant ekonomisto paminėtas reformas – pelno lengvatą, investicijas į tyrimus, inovacijas, mažesnį nedarbą ir pan. – Lietuvos BVP augimas turėtų paspartėti.
Tokiu būdu 2025 m. jis siektų 5,9%, o ES vidurkį pagal BVP vienam gyventojui Lietuva pasiektų 2026 m., sako p. Grajauskas.
