Pusė Seimo narių nori leisti lietuviškuose dokumentuose q, w ir x
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos pranešime teigiama, kad projektas parengtas remiantis Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) suformuluotomis nuostatomis. „Jame aiškiai apibrėžiami atvejai, kada vardai ir pavardės gali būti rašomi naudojant lotyniškus rašmenis, įskaitant raides q, w bei x“, – rašoma pranešime spaudai.
Projekte numatyta, kad tokia galimybė būtų sudaryta „užsienio valstybių piliečiams ir asmenims be pilietybės, taip pat Lietuvos piliečiams, pateikusiems dokumento šaltinį, kuriame pavardė įrašyta lotyniško pagrindo rašmenimis ir kuris įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir perėmė jo pavardę (pvz., užsieniečių sutuoktiniams, jų vaikams)“.
Įstatymo iniciatoriai pabrėžia, jog ir šiais atvejais, asmeniui pageidaujant, prioritetas būtų teikiamas lietuviškiems rašmenims.
„Taigi, priėmus siūlomą įstatymo projektą išimtiniais atvejais asmens ar kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, įskaitant raides q, w bei x, kaip daugumoje Europos šalių (išskyrus Lietuvą ir Latviją), kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo. Pažymėtina, kad asmens vardas ir pavardė, įrašyti į asmens dokumentus iki siūlomo įstatymo įsigaliojimo, galėtų būti keičiami pagal šio įstatymo projekte įvardytus reikalavimus tik asmens prašymu“, – rašoma TS-LKD frakcijos pranešime.
Jame primenama, kad šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato situacijos, kai Lietuvos piliečiai įgyja nelietuviškos formos pavardes, taip pat ir galimybės tokių asmenų pavardes jų pasirinkimu rašyti lietuvių kalbos rašyba arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis.
Tikisi priėmimo
Įstatymo iniciatoriai tvirtina, kad „Lietuvai tapus Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų nare, vykstant tarptautinei asmenų migracijai, daugėjant Lietuvos piliečių, sudarančių santuokas su kitų valstybių piliečiais ir įgyjančių nelietuviškos formos pavardes, bei tokiose santuokose gimstančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos pilietybę, būtina užtikrinti galimybę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti autentiškomis formomis, t.y. lotyniško pagrindo rašmenimis“.
Andrius Kubilius, vienas iš TS-LKD lyderių, atkreipia dėmesį, kad šį projektą savo parašais parėmė 70 įvairioms frakcijoms priklausančių Seimo narių, kas, jo nuomone, didina tikimybę, jog šis įstatymas bus priimtas.
Tarp pasirašiusiųjų – ir p. Skvernelis bei pora dešimčių kitų didžiausios Seime valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių, nors nuomonės šioje frakcijoje dėl užsienietiškų pavardžių originalaus įrašymo į lietuviškus dokumentus galimybės yra išsiskyrusios.
Balsuos dar pavasarį
Projekto rengėjų įsitikinimu, „asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, susijęs su asmeniniu bei šeimos gyvenimu, todėl, vienoje valstybėje kaip nors pakeičiant kitos valstybės įteisintus asmens vardo ir pavardės įrašus to asmens dokumentuose, gali būti ne tik pažeidžiamos žmogaus teisės, bet ir sudaroma sunkumų asmeniui migruojant iš vienos valstybės į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais – gali kilti papildomų problemų siekiant įrodyti asmens tapatybę“.
Kaip teigia įstatymo rengėjai, imtis asmenvardžių rašybos pakeitimo juos paskatino 2014 m. vasario 27 d. KT sprendimas, kuriame išaiškinta, kad laikantis iš Konstitucijos „kylančių reikalavimų, gali būti įstatymu nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų - lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, - ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“.
Pranešime spaudai taip pat primenama, kad kai kurie Lietuvos teismai jau yra priėmę sprendimus, tenkinančius Lietuvos piliečių skundus dėl galimybės rašyti originalias pavardes su nelietuviškais lotyniškais rašmenimis asmens dokumentuose.
Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą ketinama Seimui pateikti artimiausiu metu, o jis turėtų būti apsvarstytas ir dėl jo priėmimo turėtų būti balsuojama dar parlamento pavasario sesijoje.
