Kur ir kaip partijos po rinkimų žada skatinti eksportą
Rimantas Vaitkus, Vyriausybės kancleris, politiniuose debatuose, kuriuos Vilniaus „Kempinski“ viešbutyje šią savaitę inicijavo užsienio kapitalo įmones vienijantys Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Šiaurės šalių prekybos rūmai, šią savaitę gyrėsi, kad valdantieji padeda verslui atrasti naujas rinkas, kaip pavyzdžius nurodo atvertą mėsos eksportą į JAV, taip pat Kinijoje pienininkų gautus pieno eksporto sertifikatus. Tačiau oponuojantys pabrėžia, kad į Kiniją jau ne pirmi metai eksportuoja estai, latviai ir lenkai, o Vyriausybė tokia sąlygas Lietuvos įmonėms sudarė tik dabar.
Tuo tarpu Gabrielius Landsbergis, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKP) pirmininkas, akcentavo, kad turėtų būti steigiamos „Investuok Lietuvoje“ atstovybės Vokietijoje, Šiaurės šalyse, iš kurių į Lietuvą pritraukti tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus yra realiausia, o užsienio korporacijos čia ateina jau su savo eksporto rinkomis, į kurias ir būtų nukreipiama Lietuvoje pagaminta produkcija, eksportuojamos paslaugos.
Gintaras Steponavičius, Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) pirmininko pavaduotojas, mano, kad eksporto kryptis turi formuoti pats verslas, ten turi būti sutelkti ir valstybės tarnautojai - profesionalai, padedantys įsitvirtinti tose rinkose.
„Turime potencialo augti ES šalyse, bet taip pat besivystančiose didžiosiose BRICS valstybės, išskyrus Rusiją“, – sakė liberalų atstovas.
Darbo partija debatuose nedalyvavo, o tvarkiečius atstovavęs ekonomikos profesorius, Seimo narys Povilas Gylys, teigė, kad eksporto srityje esame priklausomi nuo trijų dalykų, nuo verslo poreikių, valstybės pagalbos ir tarptautinės padėties. „Rublio kursas, nafta krito esmingai ir tai yra dalykai nepriklausantys nuo Lietuvos politikų“, – teigė p. Gylys.
Skiriasi interesai ir poreikis
Iš tiesų sutarimo, kuriomis kryptimis skatinti eksportas šiandien nėra. Įvairias ministerijas ir verslo asociacijas vienijančiai Ekonominės diplomatijos tarybai (EDT) per daugiau nei du metus darbo tepavyko susiaurinti eksporto skatinimo krypčių skaičių iki 27, vėliau iš jų 2015 m lapkritį EDT formate išsigrynintos 10 prioritetinių eksporto rinkų ir dar keturios žvalgybinės.
„Versli Lietuva“ ataskaitoje „Lietuvos tikslinės eksporto rinkos: galimybių analizė ir verslo iššūkiai“, kuri viešai bus pristatyta penktadienį nurodo, kad atlikus išsamią analizę, ekonominiam bendradarbiavimui svarbiausios rinkos buvo suskirstytos į tris kategorijas.
Plėtros rinkos: Švedija, Norvegija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija; perspektyvinės rinkos: JAV, Kinija, Izraelis, Japonija, Ukraina; ir žvalgybinės rinkos: Jungtiniai Arabų Emyratai, Kanada, Turkija, Pietų Afrikos Respublika.
Pramonininkai ir verslas palankiai įvertino pasirinktas rinkas, tačiau kartu pripažįstama, kad negalima visų mauti ant vieno kurpalio. Tos rinkos, kurios yra aktualios mėsininkams ar pienininkams, ne taip aktualios inžinieriams ar tekslininkams ir atvirkščiai.
(Tęsinys po grafiku)
infogr.am::PjJOas6MtTTprVRX
Ponas Vaitkus kartu apgailestavo, kad skverbtis į eksporto rinkas mūsų verslui sudėtinga, nes nekuriama inovatyvių produktų. „Perkame parduodame, ir jei taip eisime, tai nieko nepasieksime. Verslui reikėtų susiimti“, – pykteli p. Vaitkus.
Čia pat konservatoriai brėžia, kad inovatyviems produktams, startuolių steigimuisi ir eksporto plėtrai, jei jie bus valdžioje po rinkimų, konsoliduos dideles lėšas.
„Sukoncentravus ES lėšas per penkis metus iki 2021 m. tam tikslui numatytume skirti 1,5 mlrd. Eur, dar 5 mlrd. Eur pritraukti privačių lėšų iš verslo“, – sakė konservatorių lyderis.
Konservatorių ekonominėje programoje „Naują Planą Lietuvai“ nurodoma, kad Lietuvoje bus papildomai investuota 6,9 mlrd. Eur investicijų. Tos lėšos bus sutelktos į specialų fondą, kurio lėšos bus investuojamos į kapitalą ir kreditus verslui, prioritetą teikiant mokslo ir inovacijų plėtrai, darbo našumo auginimui, eksportuojančio verslo skatinimui ir infrastruktūros gerinimui.
Esą įgyvendinus šį planą, per ketverius metus eksportas išaugs 90%, bus sukurta 147.000 naujų darbo vietų, o 80.000 darbingo amžiaus žmonių sugrąžinta iš emigracijos.
