VŽ paaiškina: ekonominis bendradarbiavimas po „Brexit“

Šiuo metu kedenami keli pagrindiniai galimų ekonominių santykių variantai. Pagrindinė problema yra ta, kad ekonomiškai naudingiausi režimai gali būti politiškai nepriimtini. Priėjimas prie bendros rinkos yra įmanomas tik mainais į laisvo asmenų judėjimo užtikrinimą, įmokas į ES biudžetą ir ES teisės viršenybę bendroje rinkoje. Šie trys faktoriai yra didžiausi britų nepasitenkinimo naryste ES šaltiniai.

Pagrindiniai ekonominių santykių tarp ES ir JK scenarijai, „Brexit“ atveju, aprašomi remiantis Jungtinės Karalystės idėjų kalvės „Centre for European Reform“ (CER) analize.

Norvegijos modelis, narystė Europos ekonominėje erdvėje

Dažniausiai daroma prielaida, kad JK mėgintų išsaugoti priėjimą prie bendros ES rinkos. Čia pasitelkiamas Norvegijos, kuri yra Europos ekonominės erdvės (EEE) narė, pavyzdys. Toks scenarijus JK Iždo skaičiavimais, būtų ekonomiškai mažiausiai žalingas ES, o ir derybų procesas, manoma, būtų paprasčiausias.

Tapdama EEE narė JK galėtų mėgautis laisvu priėjimu prie bendros rinkos, tačiau išvengtų bendradarbiavimo kitose srityse. Pavyzdžiui žemės ūkio politikoje, kurios JK vyriausybė nevengia maišyti su žeme.

Bet norėdama būti EEE nare JK iš principo turėtų prisiimti įsipareigojimus, kurie sulaukia daugiausiai kritikos JK ir kurių žada atsikratyti už „Brexit“ agituojanti stovykla.

JK turėtų toliau užtikrinti laisvo darbo jėgos judėjimo principą ir mokėti įmokas į ES biudžetą. Taip pat valstybė privalėtų taikyti ES galiojančią teisę prekybos politikai, nors pati nebedalyvautų ją formuojant.

Šveicarijos modelis

Kaip tarpinis variantas dažnai minimas Šveicarijos modelis. Ši šalis nepriklauso EEE, tačiau yra sudariusi daugiau negu 120 dvišalių sektorinių susitarimų, kurie užtikrina prekių (bet ne paslaugų) priėjimą prie bendros rinkos. Formaliai tai reiškia, kad ES rinkos reglamentavimo pokyčiai automatiškai neįsigalioja Šveicarijai.

CER analitikai pastebi, kad ES nenorėtų derėtis su JK dėl tokio modelio, nes laiko jį labai komplikuotu ir reikalaujančiu nuolatinių derybų, kurios užtikrintų teisinės aplinkos suderinamumą. ES taip pat nori naujo susitarimo su Šveicarija, kuris numatytų, kad pastaroji automatiškai perimtų taisykles.

Šveicarija taip pat moka į ES biudžetą ir turėjo užtikrinti laisvą asmenų judėjimą. Tiesa, po 2014 m. referendumo, kuriame šalies gyventojai pasisakė prieš neribotą imigraciją, Šveicarija vienašališkai taiko apribojimus atvykėliams. Už tai ji jau sulaukė ES sankcijų, pavyzdžiui jos aukštosios mokyklos negali dalyvauti akademinių mainų programoje „Erasmus“.

Laisvo prekybos susitarimas

JK gali mėginti sudaryti laisvos prekybos susitarimą su ES. Atsižvelgiant į tai, kad daugiau negu 50% importuojamų prekių į šalį atkeliauja iš Bendrijos narių, manoma, kad šalis galėtų susiderėti dėl ambicingos sutarties.

Visgi, derybos užtruktų ilgą laiką. Pavyzdžiui Kanada pradėjo derybas su ES 2009 m., jas baigė 2014 m., tačiau sutartis iki šiol negalioja, nes nėra ratifikuota Europos Parlamente, kurio atstovai reiškia skepsį dėl šio susitarimo ir net ragina persiderėti dalį nuostatų. Pavyzdžiui skyrių liečiantį investuotojų apsaugą.

Prekyba pagal PPO taisykles

JK gali nutarti nesudaryti apskritai jokių sutarčių su ES ir prekiauti remdamasi Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis. Tokiu atveju ES su JK prekiautų kaip su bet kuria trečiąją šalimi, britai neturėtų jokio išskirtinio priėjimo prie bendros rinkos, o jų prekėms (kaip ir ES prekėms importuojamoms į JK) būtų taikomi tarifai.

Ekspertų vertinimas

VŽ apklausti britų ekspertai atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu debatai JK juda link modelio, kuris užtikrintų mažiau ekonominės integracijos. Thomas Raines‘as, karališkojo tarptautinių santykių instituto „Chatham House“ Europos programos vadovas, konstatuoja, kad „Brexit“ stovyklos pažiūros evoliucionuoja. Pradžioje jie kalbėjo apie tai, kad būtų galimas modelis, kurio metu JK nebūtų ES narė tačiau priklausytų Europos ekonominei erdvei, kaip Norvegija. Ar turėtų priėjimą prie bendros rinkos kaip Šveicarija.

„Bet per pastarąsias savaites „Brexit“ stovyklos retorika pasikeitė, dabar kalbama apie tai, kad JK turėtų apskritai likti vieningos rinkos nuošalyje būtent dėl to, kad dalyvavimas bendroje rinkoje reiškia ir privalomas taisykles“, – sako p. Raines‘as.

Jam pritaria ir Ianas Bondas, idėjų kalvės „The Centre for European Reform“ Užsienio politikos padalinio direktorius, nurodantis, kad ekonominės integracijos bus „greičiau mažiau, negu daugiau“.

„Prieš JK narystę ES pasisakanti stovykla nenori laisvo asmenų judėjimo, nenori ES teisės viršenybės ir nori, kad JK parlamentas kurtų savo taisykles. Ką gi – tokiu atveju, negali gauti priėjimo prie bendros rinkos“, – konstatuoja p. Bondas.

Jis numato, kad JK, „Brexit“ atveju, judėtų link prekybos remiantis PPO taisyklėmis modelio. „Tai reiškia prekiausime su ES tokiomis pačiomis sąlygomis kaip pavyzdžiui Kinija, o ne būsime Europos ekonominės erdvės dalimi kaip Norvegija“, – sako ekspertas.

Raoulis Ruparelis, analitikos centro „Open Europe“ direktorius, atkreipia dėmesį, kad kol kas konkretus modelis nėra išsikristalizavęs, tai susiję ir su tuo, kad „Brexit“ stovykloje yra daug mažesnių stovyklėlių turinčių skirtingas vizijas.

„Šis netikrumas iš tiesų yra rimta problema dėl kurios rinkėjai mėtosi ir jaučiasi prastai informuoti. Nežinome, kaip atrodys gyvenimas už ES ribų, nežinome net principų kuriais jis bus tvarkomas. Ar JK bus laisvos prekybos šalis, ar įsivyraus labiau protekcionistinės tendencijos“, – retoriškai klausia p. Ruparelis.

infogr.am::df585c3c-8b5c-4935-b994-4387a9769702