Atlyginimai pašoko 8,5%, realusis užmokestis – didžiausias istorijoje
Šių metų II ketv., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, atlyginimai Lietuvoje (neto, arba atskaičius mokesčius) didėjo 8,5%. Neatskaičius mokesčių (bruto), atlyginimai kilo 8,1%.
Balandį–birželį vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis sudarė 600,8 Eur. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad valstybės sektoriuje jis siekė 608,8 Eur, privačiajame sektoriuje – 596,7 Eur. Per metus valstybiniame sektoriuje užmokestis augo 6,3%, privačiame – 8,9%.
Bruto darbo užmokestis per metus augo 8,1%: valstybės sektoriuje – 5,9%, privačiame – 9,4%. O realusis darbo užmokestis per metus šalies ūkyje padidėjo 7,7%: valstybės sektoriuje – 5,6%, privačiame – 9,7%.
„Realusis darbo užmokestis, skaičiuojamas įvertinant kainų pokyčius šalyje, šiais metais pranoko prieškrizinį lygį ir šiuo metu yra didžiausias šalies istorijoje. Vis dėlto pajamų nelygybė Lietuvoje nemažėja ir tik aštrina visuomenės susiskaldymą. Akis bado ir tai, kad vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje vis dar mažesnis negu Latvijoje. Tiesa, pastaraisiais ketvirčiais atsilikimas mažėja, o tam įtakos turi tai, kad Latvijoje per metus MMA padidėjo 2,8%, arba daug mažiau negu Lietuvoje, kur MMA pakilo 16,7%“, – pastebi Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas.
Pasak statistikų, darbo užmokesčio augimui minėtu laikotarpiu įtakos turėjo didesnės darbų apimtys ir didesnis darbo valandų skaičius, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 350 Eur padidinta minimalioji mėnesinė alga ir kitos priežastys. O neto darbo užmokesčio, palyginti su bruto darbo užmokesčiu, spartesniam augimui įtakos turėjo nuo sausio 1 d. pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.
Analitikų komentarai – po grafikaisinfogr.am::e13a4c6f-9b71-4a94-880e-1b4719ccba94
Pirštu vėl beda į našumą
Tomas Šiaudvytis, Lietuvos banko (LB) Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas, komentuodamas atlyginimų didėjimą, sako, jog, viena vertus, tokie rodikliai verčia sunerimti.
„Darbo užmokestis per paskutinius trejus metus augo vidutiniškai beveik 5% kasmet, t. y. gerokai sparčiau nei darbo našumas, kuris kasmet padidėdavo tik apie 1,2%. Tokia padėtis verčia sunerimti, nes verslas darbo užmokestį didinti savo pelno sąskaita gali tik ribotą laiką. Vėliau gali tekti kelti prekių ir paslaugų kainas. Tiesą sakant, spartesnį paslaugų kainų augimą Lietuvoje matome jau kurį laiką (liepos mėn. sudarė 3,4%)“, – LB išplatintame komentare teigia ekonomistas.
Pasak jo, atlygio kaita taip pat lemia Lietuvos įmonių gebėjimą konkuruoti su kitų šalių gamintojais: „Pastaraisiais metais tik trijose ES šalyse – Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje – atlygio ir našumo augimo atotrūkis buvo didesnis nei Lietuvoje. Kitose ES šalyse, įskaitant daugumą naujųjų ES šalių, šie rodikliai buvo atitrūkę mažiau.“
Apie rizikas dėl našumo užsimena ir „Swedbank“: „Atsiranda rizikų tvariam augimui“, – rašoma banko komentare. Kita vertus, pasak „Swedbank“, našumas turėtų augti atsigaunant norui investuoti.
Ir toliau didės dėl trūkumo
„Swedbank“ prognozuoja, kad darbo užmokestis prieš mokesčius šiais metais, palyginti su praėjusiais kils 6%. Bankas pažymi, kad didelę įtaką realiojo darbo užmokesčio bei vartojimo augimui ir toliau turės kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas: „Nors šiais metais suaktyvėjusi darbo rinka kompensavo demografinius praradimus, tačiau labai tikėtina, kad artimiausiu metu to nebeužteks – darbo jėgos pasiūla kitais metais pradės trauktis. Be to, dauguma bedarbių neturi kvalifikacijos ar yra ją praradę ir nebegali prisitaikyti prie dabartinių rinkos poreikių.“
SEB manymu, didelių darbo užmokesčio pokyčių artimiausiu metu neturėtų būti.
„Kitais metais MMA turėtų augti mažiau negu šiemet, tad šio veiksnio įtaka bus mažesnė, ir vidutinis darbo užmokestis šalyje augs šiek tiek lėčiau. Verslininkams apsaugoti darbuotojus nuo konkurentų bus dar sunkiau, ypač dabar, kai lūkesčių dėl didesnio atlyginimo spiralė vis labiau įsisuka. Kita vertus, smarkus darbo užmokesčio augimas skatins įmonių investicijas į mašinas, įrenginius, programinę įrangą. O mažiau našioms bendrovės, kurios dirba eksporto rinkose, bus vis sudėtingiau“, – komentare rašo p. Povilauskas, SEB banko vyriausiasis analitikas.
Lietuvos bankas (LB) pabrėžia švietimo svarbą ir lygina iššūkius verslui dėl darbuotojų prieš finansų krizę ir dabar.
„Palyginti su 2006–2007 m., dabar darbuotojų trūkumas vis dėlto yra kitoks. Tada trūkumą daugiausia lėmė ciklinė ekonomikos padėtis, t. y. ekonomikos „perkaitimas“. O dabartinį darbuotojų trūkumą nemaža dalimi lemia struktūriniai veiksniai, pavyzdžiui, netobulai veikianti švietimo ir profesinio mokymo sistema. Kad šių problemų esama, rodo faktas, jog įmonėms trūksta ne apskritai darbuotojų (kaip buvo prieš ekonomikos krizę), o dažniausiai būtent kvalifikuotų darbuotojų“, – aiškina p. Šiaudvytis, LB ekonomistas.
