„Joniškio aruodas“: logistika – vienas svarbiausių dalykų, lemiančių verslo rezultatus

Prekyba grūdais sudaro beveik 70 proc. žemės ūkio kooperatyvo „Joniškio aruodas“ veiklos. Moderniose grūdų saugyklos talpose kooperatyvas gali saugoti 50.000 t grūdų, o jų priėmimui, valymui, džiovinimui, saugojimui ir atkrovimui naudoja automatizuotą grūdų apdorojimo technologiją. Didesnę dalį supirktų grūdų „Joniškio grūdai“ išveža geležinkeliais, o didžiausias iššūkis logistikos specialistams – javapjūtės laikotarpis.

Nuo gamtos iššūkių gelbėjo lankstumas

„Javapjūtės metu ypač didelės reikšmės turi tinkamai sustyguotos geležinkelio paslaugos: kad laiku gautume vagonus, jie važiuotų pagal grafiką, laiku būtų išgabenami pakrauti ir laiku grąžinti pakrovimui, – pasakoja „Joniškio aruodo“ logistikos projektų vadovas. – Trejų metų laikotarpiui esame išsinuomoję 14 „LTG Cargo“ įsigytų naujų vagonų grūdams vežti. Jie didesnės talpos, todėl viename vagone galėjome krauti didesnį kiekį miežių ir rapsų, net iki 70 t. Operatoriams, kurie vagonus pakrauna, su jais dirbti lengviau ir našiau, nes vien rečiau darinėjant sklendes mažiau gaištama laiko, jos žymiai sandaresnės, vagonai tvarkingi ir jų tikrinimui nereikia skirti daug laiko.“

Pasak R. Rimdžiaus, šiemet javapjūtė buvo sudėtingesnė: trukdė lietūs, grūdai buvo drėgnesni, prastesnės kokybės. Paprastai javapjūtė prasidėdavo liepos pradžioje, o šiemet ji įsibėgėjo tik rugpjūtį ir truko gerokai ilgiau, nes laukuose teko „gaudyti orą“. Iššūkių buvo ir elevatoriuje, nes reikėjo skirti daugiau laiko priimtiems grūdams džiovinti, o tai turėjo įtakos ir grūdų išvežimui – krovimui į vagonus.

„Išvežant grūdus gelbėjo tai, kad „LTG Cargo“ šiemet nusipirko naujų talpesnių vagonų grūdams vežti ir buvo galima jų laisviau išsinuomoti. Be 14 vagonų ilgalaikei nuomai papildomai 3 mėnesių laikotarpiui turėjome galimybę išsinuomoti dar 52 grūdvežius, – aiškina „Joniškio aruodo“ logistikos projektų vadovas. – Labai svarbu, kad „LTG Cargo“ lanksčiai vertino situaciją. Pavyzdžiui, planus turėjome pavėlinti dviem savaitėm, nes tradiciškai nuomodavomės nuo liepos 1 d., bet šiemet grūdus išvežti galėjome tik nuo liepos vidurio. Tai mums padėjo sustyguoti visų 66 išsinuomotų vagonų logistiką vežimui į skirtingus terminalus ir suvaldyti išlaidas.“

„Žinome, kad šalies grūdų augintojams ši javapjūtė nepagailėjo iššūkių. Kad jie laiku išvežtų grūdus, šiam sezonui buvome pasiruošę ir pasiūlėme 1.600 vagonų – net 33 proc. daugiau nei pernai, iš kurių 500 grūdvežių – nauji ir gerokai talpesni. Tad galėjome patenkinti klientų lūkestį ir poreikius grūdus išgabenti operatyviai“, – teigia Eglė Šimė, „LTG Cargo“ vadovė.

Vardina geležinkelio privalumus

„Joniškio aruodas“ parduodamus grūdus veža į skirtingus terminalus ir skirtingiems pirkėjams, todėl svarbu, kad vagonai būtų greičiau iškraunami ir operatyviau grįžtų. Javapjūtės metu kooperatyvas kasdien pakrauna ir išsiunčia 12–16 vagonų su grūdais, kurie tušti sugrįždavo po maždaug 5 parų.

„Šiemet vagonų apyvartumas piko metu – liepą ir rugpjūtį – buvo labai geras. O kitu metų laiku – nuo spalio iki gegužės – naudojame 14 vagonų, su kurias per mėnesį atliekame po 4 reisus, –pasakoja R. Rimdžius. – Iš viso per metus parduodame apie 130.000 t grūdų, o geležinkeliu išvežame apie 70.000 t. Autotransportu paprastai vežame grūdus, kuriuos mūsų ūkininkai saugo savo elevatoriuose, nes juos atvežti į mūsų elevatorių, perkrauti ir išgabenti geležinkeliu į uostus būtų neracionalu.“

Jis akcentuoja, kad geležinkelis, palyginti su autotransportu, vežant grūdus turi nemažai privalumų.

„Pirmiausia, kiekiai: vagone kraunama ir vežama iki 70 t, o vienu autovilkiku – iki 25 t, vagoną galima greičiau pakrauti nei tris transporto priemones. Vienam vagonui žymiai greičiau padaromi grūdų kokybės tyrimai, nei trims automobiliams, – geležinkelio transporto privalumus vardina „Joniškio aruodo“ logistikos projektų vadovas. – Geležinkelio transportas kursuoja žymiai tolygiau, dėl gedimų geležinkelyje nesame patyrę nepatogumų – jie važiuoja ir važiuoja. Todėl galime tiksliai planuoti, kada vagonai grįš ir vėl galėsime krauti. Geležinkelyje nepatiriama transporto kamščių, kelių remontų, oro permainų įtakos, privalomų sustojimų dėl darbo laiko reikalavimų.“

Svarbu ir žmogiškas ryšys

R. Rimdžius pažeria ir patarimų, kaip „LTG Cargo“ paslaugas galėtų dar pagerinti. Palyginęs anksčiau naudotus ir „LTG Cargo“ naujus vagonus jis linki, kad jų būtų daugiau, ir jie kuo greičiau pakeistų senuosius.

„Joniškio aruodo“ logistikos projektų vadovas užsimena ir apie pasikeitusį Joniškio geležinkelio stoties darbą – jau kuris laikas ji nedirba visą parą, t. y. naktimis.

„Dabar jau prisitaikėme prie geležinkelio ritmo ir mes naktimis nedirbame. Gal ir gerai – savo procesus susitvarkėme taip, kad toks grafikas dabar tenkina, o kolegos naktimis gali pailsėti, – svarsto R. Rimdžius. – Bet ir geležinkeliai labiau atsižvelgė į mūsų poreikius – sezono metu stotyje dirba ne vienas, o du manevriniai lokomotyvai, kurie gali dažniau ir greičiau nutempti pakrautus ir atstumti tuščius vagonus. Tai mums padeda sparčiau dirbti visos dienos metu.“

Pasak jo, dar labai svarbus ir žmogiškas ryšys: „Antri metai labai konstruktyviai dirbame su tuo pačiu „LTG Cargo“ vadybininku, kuris atidžiai mūsų išklauso, gelbsti operatyviai atsakydamas į klausimus, ieškoti sprendimų, jei kyla nesklandumų, padeda dėl vagonų nuomos, sutarčių sudarymo ir visais kitais klausimais“.

Ūkininkų kooperatyvas „Joniškio aruodas“ vienija 111 pajininkų, kurie valdo apie 19.800 ha dirbamos žemės. Per kooperatyvą jo nariai realizuoja apie 90 proc. savo užaugintos produkcijos.

Pernai „LTG Cargo“ pervežimuose grūdai sudarė apie 16 proc. visų krovinių. Vien pernai liepą vežta apie 270.000 t grūdų, o jų pergabenta apie 460.000 t. Tačiau šiemet javapjūtei prasidėjus beveik mėnesiu vėliau, rugpjūtį vežta dar 22 proc. Daugiau, nei tą patį mėnesį pernai. Iki šių metų pabaigos „LTG Cargo“ planuoja pervežti 3,3 mln. t įvairių grūdų – rugių, kviečių, miežių ir rapsų. Didžioji jų dalis – 90 proc. – geležinkeliu keliauja į Klaipėdos uostą, iš kur eksportuojami laivais.