2017-04-10 12:00

Urėdijų reforma: be emocijų, tik skaičiai

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Nerimstant aistroms dėl numatomos urėdijų pertvarkos, „Verslo žinios“ siūlo skaitytojams susipažinti su urėdijų rodikliais, viešųjų pirkimų duomenimis, palyginamąja Lietuvos ir užsienio miškų sektoriaus statistika. Taip pat primename, kodėl šiuo metu laužomos ietys Seime.

Seimas š. m. kovo 16 d. po pateikimo nusprendė svarstyti Vyriausybės siūlomas Miškų įstatymo pataisa, kurias įteisinus būtų konsoliduotos 42 urėdijos į vieną valstybės įmonę su 25 filialais.

Galutinai Seimas dėl urėdijų pertvarkos turės apsispręsti artimiausiomis savaitėmis.

Urėdijų reforma – tai lakmuso popierėlis, kuris parodys ar šiame Seime pakanka politinės valios imtis esminių šalies pertvarkų.

Tęsinys po grafikais

infogr.am::agroverslas_urediju_pardavimo_pajamos_ir_grynasis_pelnas

infogr.am::urediju_viesieji_pirkimai_2012_2016_m

infogr.am::agroverslas_vidutinis_darbo_uzmokestis_uredijose

Dėl ko laužomos ietys

Vyriausybė siekia depolitizuoti urėdijų valdymą ir priversti milijardinį turtą valdančias valstybės įmones teikti didesnę naudą mokesčių mokėtojams. Palyginamoji analizė rodo, kad valstybinių miškų įmonės dirba ne taip efektyviai, kaip aplinkinėse valstybėse.

Gi oponentai teigia, kad urėdijų pertvarka skubota ir vykdoma nepasitarus su miškininkais, teigiant, kad viena įmonė kuriama stambiųjų medienos pramonininkų užsakymu, taip siekiant sukurti valstybinį monopolį, su kuriuo stambiesiems medienos pirkėjams susitarti bus lengviau dėl kainos nei su 42 urėdais.

Oponentams kaltinant, kad reforma neišdiskutuota, daroma paskubomis Kęstutis Navickas, aplinkos ministras primena, kad diskusija dėl urėdijų reformos dar pradėta 2007 m. prie socialdemokratų aplinkos ministro Arūno Kundroto. Vėliau reformą įgyvendinti mėgino kitos vyriausybės.

Ankstesnioji Algidro Butkevčiaus vyriausybė patyrė fiasko 2015 m. pavasarį, kai socialdemokratų dominuojamas Seimas, atmetęs prezidentė veto, skandalingai 103 balsų (iš 141) įstatymų įtvirtino, kad šalyje veiktų nekintamas, 42 urėdijų skaičius.

EBPO veiksnys

Dabar gi, svarbiu katalizatoriumi reformuoti valstybės valdomos įmones (VVĮ) – urėdijas ir kelių priežiūros įmones – tapo Lietuvos derybos dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje 2018 m. Organizacija kelia aukštą kartelę šalių kandidačių viešojo sektoriaus skaidrumui, reikalauja, kad šalyje dar iki narystės būtų įdiegtas efektyvus ir depolitizuotas VVĮ valdymas. EBPO prekės ženklas yra antikorupcija.

Politologų tyrimai rodo, kad miškininkystės sektoriaus politizacijos lygis yra vienas didžiausių. Naujausia urėdijų vadovų politinės priklausomybės analizė, kurią publikavo „Delfi“, parodė, kad 20 iš 42 urėdų yra susiję su politinėmis partijomis, daugiausiai - 7 ir 5 - , atitinkamai susiję su socialdemokratais ir „Liberalų sąjūdžiu“.

Politinis laivas įsisiūbavo

Urėdijų pertvarkai aktyviai priešinasi ne tik dabartiniai urėdai, miškininkų profsąjungos, bet ir socialdemokratai, valstiečių-žaliųjų dominuojamos valdančiosios koalicijos partneriai, dalis pačių valstiečių-žaliųjų. Tuo tarpu paramą Vyriausybei dėl šaliai svarbių pertvarkų deklaruoja konservatoriai.

Premjeras Saulius Skvernelis pastarosiomis savaitėmis ne kartą pareiškė, kad nuo to, kaip bus balsuojama dėl Vyriausybės teikiamų valstybės valdymo įmonių, švietimo sistemos, kitų pertvarkų, priklausys šios valdančiosios koalicijos likimas.

infogr.am::medienos_kirtimu_apimtys_lietuvoje

infogr.am::6e5e2e66-a5f4-425c-86c4-251c7a3d74a8

infogr.am::kaip_europoje_valdomi_miskai

52795
130817
52791