Šešėlio dydis miškuose ministro nenustebino

Dėl Seime parodyto vieningumo p. Trečiokas daro prielaidą, kad galbūt urėdai paremia, palaiko Seimo rinkimuose dalyvaujančius kandidatus vienmandatėse apygardose.

„Tas klausimas yra aiškus, kur yra interesai. Urėdai yra visur įtakingi, regionuose gerbiami žmonės, bet situacija verčia mąstyti šiek tiek kitaip. Nesakau, ar ten reikia devynis ar devyniolika subjektų daryti, jokio išankstinio varianto neturiu. Norima, kad liktų, kaip buvę, bet aš bijau, kad bus daug problemų“, – kalba VŽ p. Trečiokas.

Jo įsitikinimu, buvo įdėta daug pastangų, kad nevyktų jokių pokyčių.

„Mes dabar turėsime kiekvieną kartą, kai urėdijai blogai, eiti į Seimą, siūlyti, įrodinėti, kad ten yra prastai, arba prašyti paremti iš biudžeto ar ją prijungti. Bet žinote, kai ligoniui reikia kviesti greitąją, ne laikas eiti į Seimą“, – piktinasi p. Trečiokas.

Pasak jo, jeigu Rimantas Prūsaitis, generalinis urėdas, yra teisus, kad net keliolika urėdijų ateityje gali turėti finansinių problemų, tai šiandien tylėti ir nieko nesakyti būtų tiesiog elgtis neatsakingai.

„Tuomet manęs paklaustų, buvai ministras, tai kodėl nieko nedarei“, – tikina p. Trečiokas. Ar taip yra iš tiesų, ministras numato įsitikinti per keletą ateinančių savaičių.

Išvadas neš į Seimą

Šiuo metu padėtį valstybiniame miškų ūkyje vertina ministerijos sudaryta ekspertų grupė, kurioje yra mokslininkų, Generalinės miškų urėdijos (GMU) atstovų, pačių urėdų, Aplinkos ministerijos atstovų. Ministras paprašė, kad ta grupė taip pat įvertintų ir užsienyje nusistovėjusią valstybinių miškų valdymo praktiką, kurią urėdijų stambinimo oponentai, tokie kaip Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas, ignoruoja.

„Mes esame jau žiūrėję ir, kiek domiuosi, tai absoliuti dauguma Europos šalių turi po vieną įmonę“, – pabrėžia p. Trečiokas.

Pasak jo, patys urėdai iš tikrųjų pripažįsta, kad pokyčių reikia, bet galbūt ta griežta Generalinės miškų urėdijos pozicija, dar neturint sektoriaus pertvarkos projekto, sukėlė ir tą pasipriešinimą Seime. Ponas Trečiokas sako, kad iki birželio pabaigos, vėliausiai liepą, jau turės išvadas apie ekonominę urėdijų padėtį ir jas pateiks Seimui. Jo įsitikinimu, sprendimai turi būti priimti ne taip karštai, bet viską gerai apsvarsčius ir įsitikinus, kad padėtis yra tokia.

„Tada Seimas tegul apsisprendžia, ar jų tas sprendimas nebuvo skubotas, o gal sakys, na matot, čia viskas yra gerai, gal ir taip bus“, – aiškina ministras.

Šešėlis miške normalu?

Kita vertus, ministras gina savo ir jo ministerijos kuruojamą sritį, kai pokalbis pakrypsta apie tai, kad valstybiniame miškų ūkyje, kai kurių ekspertų vertinimu, iki 25% gali sudaryti šešėlinė ekonomika.

„Na manęs tai labai nestebintų, nes apskritai šešėlis šalyje yra panašaus dydžio, tai kuo šita šaka būtų išskirtinė? Aš nenoriu įtarti, kad urėdijose kažkas panašiai vyksta, bet kaip toje patarlėje, žinote, reikia pasitikėt, bet ir kontroliuoti“, – aiškina p. Trečiokas.

VŽ šaltinių teigimu, valstybiniuose miškuose oficialiai iškertama apie 3 mln. kub. m, o dar 1 mln. kub. m medienos lieka neapskaityta, tai reikštų, kad šešėlinė ekonomika valstybės miškų ūkyje sudaro apie 25%. Taip nutiko todėl, kad šalies miškuose labai sumažėjo eigulių, o kuo jų mažiau, tuo mažiau kontroliuojama, kas vyksta miške. Neatmetama, kad prieš kurį laiką įsteigta mobilioji kontrolės grupė GMU ir jos atliekamas darbas galėjo prisidėti prie Seimo sprendimų, nukreiptų prieš valstybinių miškų ūkio pertvarką. Mobilioji grupė įsteigta šiemet pagal pernai Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą pažymą dėl galimų įvairiausių neskaidrios veiklos apraiškų urėdijose. VŽ dar pernai gegužę rašė, kad Valstybinės miškų tarnybos (VMT) kontrolieriams nustačius, jog urėdijose miško iškertama mažiau, nei reikalaujama pagal patvirtintus normatyvus, valstybė 2014 m. galėjo negauti iki 50 mln. Lt (14,5 mln. Eur) pajamų. Padėtis per metus ne ką pasikeitė. Pagal aplinkos ministro patvirtintą normą siektina likvidinio tūrio normatyvinė išeiga, arba vadinamosios siektinos ribos, yra 83,6%, o pernai faktinis rodiklis sudarė 72,9%. 15-oje urėdijų likvidinė tūrio išeiga nesiekė net 70%.

Trūksta eigulių

Pono Trečioko įsitikinimu, šiandien pagrindinė problema, kad silpnos urėdijos negali rinkai pasiūlyti tokių kiekių medienos, kurie domintų pirkėjus, tad ta žaliava pigiai ir nuperkama.

„Aišku, galima taip gyventi, kaip nors suvienyti prekybą ar kitaip, bet nemanau, ar ten yra kokia logika fiksuoti įmonių skaičių, nesvarbu, ar tai būtų urėdijos, plytinės, pieninės“, – gūžčioja p. Trečiokas.

Jis apgailestauja, kad Lietuvoje nueita ne urėdijų stambinimo, o girininkijų, kuriose žmonės tiesiogiai dirba miške, mažinimo keliu, o tai nėra gerai.

Šiuo metu iš maždaug 4.000 darbuotojų valstybinių miškų sistemoje yra tik 2.000 tiesioginį darbą miškuose dirbančių specialistų, o visi likę užsiima administraciniu darbu urėdijose. Nuo 1997 metų girininkijų skaičius sumažėjo 124: nuo 474 iki 350. Girininkijose dabar paliktas pats mažiausias per visus laikus darbuotojų skaičius: girininkas, jo pavaduotojas ir vienas ar du eiguliai. VŽ šaltinių teigimu, urėdijose numatoma atleisti 350 apskaitininkų, o vietoj jų įdarbinti 500 eigulių, tad darbo vietų, dėl kurių nuogąstauja miškininkų profsąjungos, būtų dar daugiau.

Ponas Trečiokas nepritaria Seime atsiradusiems siūlymams naikinti GMU, siūlant kai kurias jos funkcijas perduoti VMT.

„Iš šalies žiūrint ten kertasi logika, kadangi ir sprendimų priėmimas, ir kontrolė vienoje vietoje negali būti“, – pabrėžia p. Trečiokas. Jis mini, kad su generaliniu urėdu yra kalbėjęs apie būtinas permainas ir pačioje GMU.

Straipsnis publikuotas  VŽ rubrikoje „Premium“ gegužės 25 d.