Baltijos biržose apsiperka Norvegijos naftos fondas

Vaidotas Rūkas, Investuotojų asociacijos valdybos narys, trečiadienį Vilniuje vykusiame Investuotojų asociacijos renginyje teigė, kad Norvegijos valstybinis naftos fondas perka akcijas Talino biržoje.

„Tai labai pozityvi žinia, rodanti, kad instituciniai investuotojai iš Baltijos biržų ne tik išeina, bet ir ateina į jas“, - sako p. Rūkas.

Anot jo, Norvegijos valstybinis naftos fondas investuoja per Niujorke įsikūrusį „Citibank“, o per pastaruosius 2-3 mėn. akcijų įsigijimams Talino biržoje jau skyrė daugiau nei 5 mln. Eur.

„Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl Talino birža šiemet taip kilo. Deja, Lietuvos ir Latvijos akcininkų registrai ne tokie pažangūs, kaip Estijos, kad būtų galima pažiūrėti, ar fondas investuoja ir šiose rinkose, tačiau šią informaciją galbūt pamatysime vėliau. Tiesa, iš kurių Vilniaus biržoje šiemet vykusių stambesnių sandorių, pavyzdžiui, ESO akcijomis, galėčiau įtarti, kad fondas apsiperka ir Vilniuje. Bet tik įtarti. Reikės laukti oficialių ataskaitų iš paties naftos fondo”, - kalba p. Rūkas.

Teigiama, kad Estijos biržoje fondas jau įsigijo „Ekspress Grupp“, „Merko Ehitus“, „Olympic Entertainment Group“, „Silvano Fashion Group“, „Tallink Grupp“, „Tallinna Kaubamaja“ akcijų.

infogr.am::FoIXDJX3zAITjCtD

Norvegijos valstybinis naftos fondas laikosi pozicijos pavienių savo investicinių pozicijų nekomentuoti. Pagal savo taisykles, fondas negali turėti daugiau nei 3% vienos įmonės įstatinio kapitalo.

Tik Varšuvoje

Lietuvoje fondas iki šiol buvo investavęs tik į Varšuvos biržoje kotiruojamos bendrovės „AviaAM Leasing“ akcijas (įsigijo 2013 m.). Investicijos į šios įmonės akcijas 2015 m. pabaigoje sudarė 10,3 mln. NOK (1,1 mln. Eur). Palyginimui, 2014 mln. pabaigoje jos siekė 20 mln. NOK (2,3 mln. Eur).

Fondo investicijos į Lietuvos vyriausybės obligacijas 2015 m. pabaigoje sudarė 1,660 mlrd. NOK (176,8 mln. Eur), kai, palyginimui, 2014 m. pabaigoje siekė 711 mln. NOK (75,7 mln. Eur), skelbiama fondo tinklapyje.

Pirmą kartą lietuviškų obligacijų fondas įsigijo dar 2007 m. ir iki šiol visuomet jų turėjo, jei nevertinti išimtimi tapusių 2008 metų.

Latvijoje ir Estijoje fondas investicijų neturi. Lenkijoje fondas yra investavęs į Varšuvos biržoje kotiruojamą infrastruktūros statybos įmonę „Trakcja“ (valdo 3,5% akcijų), kuri valdo bendrovę „Kauno tiltai“, tad tai dar viena netiesioginė fondo sąsaja su Lietuva.

VŽ rašė, kad pernai valstybinis Norvegijos gerovės fondas uždirbo 2,7% metinės grąžos – mažiausiai nuo 2011-ųjų. Investicijos į akcijas pernai fondui atnešė 3,8% grąžą, į obligacijas – 0,3%, o į NT – 10%. 1998–2015 m vidutinė metinė fondo grąža siekia 5,6%.

Maždaug 830 mlrd. USD vertės turtą valdantis fondas laikomas didžiausiu valstybiniu fondu pasaulyje.