Lietuvos bankas užsibrėžė: skatins mokėjimus be grynųjų
Toks tikslas numatytas Nacionalinės mokėjimų strategijos projekte. Jį parengė Lietuvos bankas ir teikia viešai konsultacijai su rinkos dalyviais ir visuomene.
Strategijoje numatoma veikti trimis kryptimis. Pirma kryptis – išplėtota infrastruktūra, sudaranti sąlygas masiškam bekontakčių ir momentinių mokėjimų naudojimui.
Momentiniai mokėjimai – tai bet kurią dieną (įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas), bet kuriuo paros metu akimirksniu atliekami elektroniniai mokėjimai, o lėšos nedelsiant įskaitomos gavėjui ir per kelias sekundes nuo mokėjimo inicijavimo mokėtojas gauna apie tai pranešimą.
Antra strategijoje numatyta kryptis – mokėjimo paslaugų naudotojų įsitraukimo didinimas. Tam planuojama suburti Mokėjimų tarybą, kuri leistų vartotojams, mokėjimo paslaugų teikėjams ir kitoms suinteresuotosioms šalims, susėdus už vieno stalo, išsakyti lūkesčius ir spręsti problemas dėl rinkoje siūlomų mokėjimo paslaugų.
Trečia kryptis – stiprinti mokėjimo paslaugų naudotojų pasitikėjimą elektroniniais mokėjimais ir skatinti įpročius jais naudotis. Šį tikslą įgyvendinti ketinama vykdant gyventojų švietimą.
Strategijoje siūloma sudaryti galimybę mokyklose atsiskaityti ir negrynaisiais pinigais.
Visuomenė ir visos suinteresuotosios grupės yra kviečiamos išsakyti savo nuomonę dėl
Nacionalinės mokėjimų strategijos projekto iki 2016 m. rugsėjo 30 d.
Naujovės ne už dyką
Bankai Lietuvos banko iniciatyvą palaiko, tačiau tuojau pat suskubo pareikšti, kad mokėjimų inovacijos taip pat kainuoja, tad naujovių diegimo sąnaudas teks dalintis su vartotojais.
„Manau, kad iniciatyvą sukurti tokią mokėjimų ekosistemą palaiko visi bankai, tačiau sukurti jos infrastruktūrą nėra pigu ir vien nacionaliniu lygiu tai daryti nelabai racionalu. Tą supranta ir Europos centrinis bankas (ECB), kuris jau yra paskelbęs, kad minėtos infrastruktūros plėtra yra vienas iš ECB prioritetinių uždavinių. Pagal jų planus, tokia infrastruktūra galėtų pradėti veikti iki 2017 metų pabaigos“, – kalba Evaldas Ruzgys, DNB banko Elektroninių kanalų departamento vadovas.
Pasak jo, kai tik tai bus pasiekta, Lietuvoje veikiantys bankai jungsis prie jos ir teiks tokias paslaugas, kaip dabar visi teikia SEPA standarto mokėjimus.
„Kita vertus, nesu tikras, kad tos paslaugos gali būti nemokamos – realiu laiku veikiančios infrastruktūros kūrimo sąnaudos bus didžiulės ir jas kažkas turės dengti. Gali būti, kad šalys kažkokiu būdu dalinsis sąnaudų naštą, galbūt dalis šių mokėjimų bus įtrauktos į standartinį paslaugų krepšelį, bet kol kas dar apie tai rimčiau nediskutuota”, – kalba p. Ruzgys.
