Smulkiųjų kreditų bendrovės suskaičiavo, kiek milijonų praras dėl pataisų
Tokius savo atliktus skaičiavimus skelbia Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacija (LSVKA). Tiesa, vienas pataisų iniciatorių – rinkos reguliuotojas Lietuvos bankas – į skaičiavimus žiūri skeptiškai.
Tarp Seime svarstomų siūlymų numatyta dabar 200% siekiančią metinę vartojimo kredito kainos normą pakeisti į dvi ribas – 75% metinių palūkanų ir 0,04% administravimo mokesčių per dieną. Taip pat ketinama apriboti delspinigių mokėjimą, įvesti prievolę bendrovėms tikrinti, ar paskolos prašantysis nėra įrašytas į neįgaliųjų asmenų registrą. Numatoma ir daugiau pokyčių.
Jei tokios taisyklės būtų galiojusios jau pernai, 12 asociacijos bendrovių pelnas būtų siekęs ne 13,23 mln. Eur, o 4,51 mln. Eur, mat būtų didėjusios išlaidos ir mažėjusios pajamos, rodo LSVKA atlikta analizė.
Tiesa, jei būtų priimti kai kurie papildomi Seimo narių pasiūlymai, pavyzdžiui, sumažinti BVKKMN iki 36% – galutinis rezultatas būtų 12,73 mln. Eur nuostolis, kuris susidarytų pajamoms sumažėjus daugiau nei 4 kartus.
„Aiškėjant galutinėms įstatymo nuostatoms įvertinome dabartinį įmonių verslo modelį – kainodarą, kreditų portfelio struktūrą, pajamas – ir atitinkamai perskaičiavome finansinius rodiklius, pritaikydami siūlomus ribojimus“, – skaičiavimus aiškina Liutauras Valickas, LSVKA vadovas.
Anot jo, didžiausią įtaką pajamoms, be abejo, turėtų kredito kainos ribojimas, tačiau prisidėtų ir kitos siūlomos priemonės – pavyzdžiui, delspinigius šiuo metu įmonės skaičiuoja iki 12 mėn., o planuojama laikotarpį apriboti iki 6 mėn. Išlaidas 2,7 mln. Eur išpūstų reikalingos investicijos į technologijas, papildomos pajamų vertinimo išlaidos ir dar vieno registro tikrinimas.
infogr.am::infogram_0_lsvka_rezultatai_ir_numatoma_pataisu_itaka
Įtakos nemato
Vilius Šapoka, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius, asociacijos skaičiavimus vertina skeptiškai.
„Lietuvos bankas nerenka išsamios informacijos apie vartojimo kredito davėjų pajamas ir sąnaudas, nežino LSVKA skaičiavimuose naudotų prielaidų, todėl išsamiai įvertinti tos organizacijos pateiktų duomenų neturime galimybės, – rašoma banko VŽ atsiųstame jo komentare. – Tačiau akivaizdu, kad nuolat girdimi gąsdinimai apie milžiniškus greitųjų kreditų veiklos nuostolius ar masinius bankrotus yra, švelniai tariant, gerokai perdėti.“
Tokią nuomonę Lietuvos bankas remia savo analize, kuri rodo, kad smulkieji kreditai iš esmės nebėra pagrindinis juos teikiančių kredito bendrovių pajamų šaltinis. Jos, kaip rodo ir pačios LSVKA duomenys, daugiau teikia stambesnių nei 290 Eur kreditų ilgesniais laikotarpiais.
Pasak p. Šapokos, tokių kreditų vidutinė metinė palūkanų norma sudaro 63%, o BVKKMN – 102%, tad Seime svarstomi pakeitimai įtakos „daugumai tokių vartojimo kreditų apskritai neturėtų“.
„Bet kokios sumos 12 mėnesių kreditui su mėnesiniais periodiniais mokėjimais, taikant 75% metinę palūkanų normą ir papildomus maksimalius mokesčius, kurie būtų sumokami sutarties sudarymo momentu, BVKKMN sudarytų 193%, o tai yra gerokai daugiau nei šiuo metu praktikoje taikoma vidutinė BVKKMN. Pajamos, gaunamos iš mažesnių nei 290 Eur vartojimo kreditų išdavimo, Lietuvos banko skaičiavimais, sumažėtų apie 10%“, – aiškina p. Šapoka.
