Smulkieji kreditai – nebe pagrindinė smulkiųjų kreditų bendrovių veikla

Tai parodančią analizę atlikęs Lietuvos bankas rėžia: naują reguliavimą svarstant pasigirstantys kreditų teikėjų skundai, esą rinka mažėja, yra apsimestiniai, nes bendrovių portfeliai auga. Tačiau pati asociacija argumentuoja, kad stebėti būtent mažų kreditų duomenis yra svarbu.
Vienuolikos bendrovių, priklausančių LSVKA, didesnių vartojimo kreditų (nuo 290 Eur) suma šių metų pirmąjį ketvirtį pirmąsyk pranoko mažųjų kreditų (iki 290 Eur). Antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais tendencija išsilaikė.
Didesnių kreditų rodikliai auga mažėjant smulkiųjų kreditų skaičiui ir sumai.
Tačiau kas ketvirtį skelbdama asociacijos įmonių bendrus rezultatus, LSVKA teikia tik mažėjančius smulkiųjų kreditų skaičius, tuo pačiu pažymėdama, kad „rinka išgyvena nuosmukį, kurį dar labiau gali paskatinti Seime svarstomi Vartojimo kredito įstatymo pakeitimai“.
Rinka nemažėja
„Viešai skelbiamoje informacijoje ir komentaruose bei straipsniuose žiniasklaidoje asociacijos atstovai skelbia, kad smulkiųjų vartojimo kreditų rinka mažėja, – rašoma Lietuvos banko VŽ atsiųstoje analizėje. – Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad įmonės, siekdamos prisitaikyti prie naujų reikalavimų arba juos apeiti, pakeitė savo veiklos strategiją bei ėmė aktyviau siūlyti ir išdavinėti didesnius nei 290 Eur vartojimo kreditus.“
Lietuvos bankas pažymi, jog tai rodo, kad greitai ir paprastai išduodamų kreditų rinka nemažėja – tiesiog stambėja paskolos.
Nors paskolų stambėjimo tendencija sutapo su euro įvedimu, kai 1.000 Lt virto 290 Eur, apvalesnių sumų, pavyzdžiui, 300 Eur, pasirinkimas statistikos neiškreipė, VŽ sako Audrius Šilgalis, Lietuvos banko priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų analizės skyriaus vyresnysis specialistas.
„Tai nėra vien tik techninis pokytis“, – teigia jis.
Pasak p. Šilgalio, didžiausią įtaką tendencijai turėjo UAB „4Finance“, valdanti prekės ženklus „SMScredit.lt“ ir „Vivus.lt“.
infogr.am::infogram_0_lsvka_rodikliai-8
Dydis svarbu
Pati LSVKA nurodo, kad stebimos tendencijos yra neigiamos tiek verslui, tiek vartotojams.
Viena vertus, nors bendrovės, pradėjusios dalinti daugiau didesnių paskolų, plečia savo portfelius, tai dar nereiškia, kad jų pelningumas gerėja, sako Liutauras Valickas, asociacijos vadovas.
Kitas dalykas – kuo didesni kreditai išduodami, tuo daugiau įmonėms reikia apyvartinių lėšų, pastebi jis. O tai reiškia, kad mažiausiems rinkos dalyviams išsilaikyti pasidaro sunku.
„Verslo požiūriu didesnėmis apyvartinėmis lėšomis disponuojančios įmonės prisitaikys prie rinkos sąlygų. Tačiau smulkiuosius kreditus teikia nemažai vidutinių ar mažų įmonių, o šios paslaugos privalumas verslui tas, kad pelnas gaunamas sparčiai įdarbinant ir greitai susigrąžinant gana nedideles apyvartines lėšas. Šios įmonės negali teikti didesnių kreditų ilgesniam laikui, nes neturi pakankamai apyvartinių lėšų“, – VŽ aiškina p. Valickas.
„Sugriežtėjus reikalavimams išaugs mažesnių kreditų sąnaudos, o teikti didesniems kreditams nebus pakankamai apyvartinių lėšų. Tokios įmonės bus priverstos pasitraukti iš rinkos“, – prideda jis.
Galiausiai, pasak LSVKA vadovo, tai, kad stambėja kreditai, yra vartotojų praradimas.
„Mes nuo 2011 m. sakėme, kad apribojus kainą pralošia vartotojas. Reguliavimas iškreipia rinką, ji eina link stambių kreditų“, – teigia p. Valickas.
Reguliavimas
Pirmieji apribojimai rinkai pritaikyti 2013 m. pradžioje, kai Lietuvos bankas patvirtino Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatus.
Tuo metu numatyta, kad paskolų įmokos ir kiti įsipareigojimai negali viršyti daugiau 40% kredito gavėjo mėnesinių pajamų.
Šiuo metu Seime svarstoma apriboti ir vartojimo kreditų kainą – didžiausią galimą bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN) sumažinti nuo 200% iki 75%. Ketinama įgyvendinti ir kitus rinkos ribojimus.
„Mūsų nuomone, siūlomas reguliavimas daugiausia įtakos turės būtent smulkiausių (ir santykinai brangiausių pagal jų aptarnavimo kaštus) kreditų išdavimui ir smulkiausioms šio verslo įmonėms. Būtent todėl atidžiai stebime reguliavimo procesus ir siekiame kompromiso, kuris būtų priimtinas ir vartotojams, ir valstybei, ir verslui, t. y. smulkiųjų vartojimo kreditų teikėjams“, – sako p. Valickas.
Dvi asociacijos
VERSLO TRIBŪNA
RĖMIMAS
VERSLO TRIBŪNA
LSVKA užima daugiau nei 70% smulkiųjų kreditų ir apie trečdalį didesnių nei 290 Eur vartojimo paskolų rinkos. Asociacijai priklauso 11 bendrovių, tarp jų – „4Finance“, AB „Bobutės paskola“, ir UAB „Ferratum“.
Vienos didžiausių vartojimo kreditų bendrovių – UAB „General Financing“, UAB „Moment Credit“ ir UAB „MCB Finance“, – taip pat Jungtinės Karalystės grupei priklausanti „Provident Finansai“ bei veiklą pradedančios tarpusavio skolinimo platformos nėra LSVKA narės.
„General Financing“, „Moment Credit“ ir „MCB Finance“ yra įkūrusios Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociaciją.