Geros žinios – tik „Snoro“ indėlių sertifikatų savininkams
Du skirtingi asmenys, įsigiję skirtinas finansines priemones – „Snoro“ indėlio sertifikatą ir obligacijas – ginčijo sutartis. Abu finansinių priemonių turėtojai ginčijo supratę, kad šios priemonės yra apdraustos, kaip įprastiniai indėliai, ir jie niekuo nerizikuoja.
„LAT nustatė, kad indėli sertifikatas pagal savo esmę nedaug kuo skiriasi nuo įprastinio indėlio. Jis patenka į indėlių apsaugos direktyvos taikymo sritį, ir jis gali būti nedraudžiamas tik tokiu atveju, jei toks sertifikatas būtų laikomas perleidžiamu vertybiniu popieriumi“, – po sprendimo priėmimo sakė Rimvydas Norkus, LAT pirmininkas.
Teismas nustatė, kad „Snoro“ išleisti indėlio sertifikatai nebuvo perleidžiamos priemonės.
„Indėlio sertifikatas nėra skirtas apyvartai, tai nėra vertybinis popierius, kuriuo buvo prekiaujama kapitalo rinkoje. Iš principo indėlio sertifikatas yra tas pats indėlis, ir jam taikoma indėlių apsaugos direktyva. Tai iš principo reiškia, kad asmenys, kurie yra įsigiję indėlio sertifikatus, patenka į indėlių apsaugos direktyvos taikymo sritį, ir jiems turi būti mokamos draudimo išmokos, neviršijančios 100.000 Eur draudimo išmokos, kaip ir įprastiniams indėlininkams“, – aiškino Norkus.
Pasak LAT pirmininko, konkrečios bylos baigties visų grandžių teismuose laukia sustabdyta per 600 bylų, kuriose panašiose situacijose asmenys ginčija vertybinių popierių įsigijimo sandorius.
Tačiau LAT sprendimas buvo nepalankus įsigijusiesiems „Snoro“ obligacijų – jiems indėlių draudimo apsauga nebus pritaikyta, nes įsigijusieji obligacijų galėjo suprasti, kad šiai priemonei netaikoma apsauga.
„Obligacijos – skirtingai nei indėlių sertifikatai – aiškiai nepatenka į indėlininkų apsaugos direktyvos taikymo sritį. LAT įvertino visą kontekstą. Pirmiausia, obligacija nėra neįprasta Lietuvos žmonėms, ji yra pakankamai žinoma. Nors informacija, kuri buvo pateikta obligacijos įsigijėjui, nebuvo visiškai aiški ir nepriekaištinga, tačiau ji buvo pakankama, kad vidutiniškai išprusęs asmuo galėtų suvokti skirtumus tarp obligacijos ir įprastinio indėlio. Be to, konkrečios bylos kontekste, asmuo, kuris ginčijo dėl suklydimo sudarytą obligacijų įsigijimo sutartį, tuo pačiu metu buvo sudaręs ir indėlio sutartį, kas iš principo reiškia, kad jis greičiausiai suprato, kad yra kažkoks skirtumas tarp obligacijos ir indėlio“, – aiškino LAT pirmininkas.
LAT nutartis galutinė ir neskundžiama. Garantuojama suma siekia iki 100.000 Eur.
Kaip VŽ jau rašė, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) birželio pabaigoje paskelbė, kad „valstybės narės gali nustatyti išimtį – šioje direktyvoje numatytos garantijos netaikyti kredito įstaigos išleistiems indėlių sertifikatams, jeigu jie yra perleidžiami vertybiniai popieriai“. Toks ESTT sprendimas „Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojams sugrąžino viltis atgauti pinigus. Tiesa, „Snorui“ atstovaujantys teisininkai tuo netiki.
Vasarą ESTT Generalinis advokatas aiškino, kad indėlių sertifikatai yra indėlio atmaina, pasižyminti būtent jo perleidžiamumu. Tą dar kartą pakartojo ir ESTT.
Investuotojų pusėje esantys teisininkai aiškino, kad toks išaiškinimas yra palankus indėlių sertifikatų turėtojams, nes indėlio sertifikatas yra draudžiamas indėlių draudimu, jei teismas nusprendžia, kad tai nėra lengvai vieno investuotojo kitam investuotojui perleidžiama finansinė priemonė.
2011 m. gruodžio 7 d. bankui buvo iškelta bankroto byla. Po to indėlių sertifikatų ir obligacijų pirkėjai užtvindė teismus ieškiniais, kuriais reikalauja pripažinti obligacijų ir indėlių sertifikatų pirkimo ir pardavimo sutartis negaliojančiomis.
Ieškovai teigė, kad sudarydami sutartis jie suklydo arba buvo apgauti, nes nesuprato sudaromų sandorių esmės ar rizikingumo, nesitikėjo, kad bankas gali bankrutuoti, laikė „Snoro“ obligacijas ir indėlių sertifikatus banko indėliu.
Ieškinius reiškiantys asmenys siekė, kad teismo sprendimas garantuotų ieškovams teisę gauti indėlių draudimo išmoką (iki 100.000 Eur) už pinigus, kurie buvo sumokėti už banko obligacijas arba indėlių sertifikatus.
Bendra banko „Snoras“ iš investuotojų neišpirktų skolos vertybinių popierių vertė apytiksliai lygi 175 mln. Eur.
