„Greitukus“ nuskausmino trigubai
I ketv. naujų vartojimo kreditų skaičius siekė 70.000, o bendra jų suma – 33 mln. Eur. Palyginti, prieš metus buvo išduota 219.000 greitųjų kreditų už 62 mln. Eur.
„Kaip ir prognozavome, dėl aktyvių priežiūros institucijos veiksmų ir pasikeitusio teisinio reguliavimo dauguma pagrindinių rinkos žaidėjų peržiūri klientų mokumo vertinimo sistemas, todėl pradeda gerėti vartotojų mokumo vertinimo kokybė ir mažėti naujų suteikiamų kreditų bei pradelstų mokėti kreditų skaičius. Vis dėlto įsisenėjusių pradelstų įsiskolinimų šleifas dar ryškus ir atsispindi statistikoje bei mūsų gaunamuose vartotojų skunduose“, – pranešime komentuoja Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.
Liutauras Valickas, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos prezidentas, kalba, kad tokia statistika nestebina, tai yra nuoseklaus susidorojimo su tokios paslaugos teikėjas rezultatai.
„Pradedant 2013 m. liepos 1 d. kas ketvirtį, mūsų asociacijos duomenimis, smulkiųjų kreditų rinka krisdavo apie 20%. Mes sakėme seniai, kad tai yra sutvarkytas sektorius, bet tikėtina, kad politinių tikslų genami buvo įstatyti ribojimai, dar didesni griežtinimai, kurie realiai rinkai nebeturėjo įtakos, nebent galutiniam sunaikinimui“, – VŽ sako p. Valickas.
Augo vėlavimai
Daugiau nei 60 dienų iš eilės pradelstų vartojimo kreditų skaičius I ketv. siekė 178.000, o prieš metus – 169.000. Suma per metus taip pat išaugo, ji nuo 89 mln. Eur 2015 m. pradžioje pasistiebė iki 103 mln. Eur šiemet.
„Kadangi skolinimo apimtis traukėsi gerokai greičiau nei pradelstų kreditų skaičius, jų dalis vartojimo kreditų portfelyje padidėjo nuo 36% (2015 m. pabaigoje) iki 40% (2016 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje)“, – teigiama Lietuvos banko pranešime.
Tačiau p. Valickas sako, kad vėluojančių žmonių skaičiaus augimas matomas dėl neteisingai skaičiuojamos statistikos.
„Tai yra dirbtinio reguliavimo padarinys, kai mes skaičiavome statistiką, per tam tikrą laikotarpį išduotų kreditų skaičius po 90 dienų išlikdavo stabilus – virš 7% nuo išduotų kreditų. Tai yra žalinga statistikos apskaičiavimo metodika, kai jūs turite automobilį ir skaičiuojate atstumą per mėnesį, o sąnaudas nuo pat automobilio įsigijimo dienos ir sakote, kad per mėnesį, palyginti su kuro sąnaudomis, kilometražas buvo ženkliai mažesnis“, – aiškina asociacijos prezidentas.
Ateitis – dar liūdnesnė
Paklaustas apie sektoriaus perspektyvas, jis taip pat piešia niūrias prognozes. Pono Valicko teigimu, greitieji kreditai gali būti galutinai išstumti iš rinkos.
„Ir iš Lietuvos banko, ir iš įmonių statistikos akivaizdu, kad smulkiųjų kreditų sektorius yra išnaikintas. Viskas. Perspektyvų nėra vartotojams, nes sektorius atsirado atliepiant paklausą, tuo tarpu, neįvertinus poveikio, nepasvėrus, kiek tas reguliavimas yra reikalingas realiai, buvo priimti sprendimai, kurie lėmė, kad vartotojas šiandien 100 Eur ima 3 ir daugiau mėnesių ir išmoka kainą, kuri pačių brangiausių mokėjimų laikais nebuvo tokia didelė, kurią jis dabar sumoka per tą ilgą laikotarpį”, – sako asociacijos vadovas.
Lietuvos banko statistika rodo, kad mažųjų vartojimo kreditų, kurie siekia iki 290 Eur, vidutinė bendros kainos metinė norma nuo praėjusių metų I ketv. sumažėjo 22% ir sudarė 115%, o vidutinė metinė palūkanų norma nukrito trečdaliu ir siekė 65%.
Iš 66 į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą ir viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą įrašytų įmonių (ne kredito įstaigų) vartojimo kreditus I ketv. teikė 39.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::4e46f588-89c8-4c1b-90ca-8eb7dc87c201
Kirto naujas reguliavimas
Pasikeitus Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms, reguliuojančioms paskolų kainą, vartojimo kreditų bendrovės buvo priverstos ją mažinti. Nuo vasario nustatytas maksimalus palūkanų ir kitų mokesčių, mokamų už pasiskolintą sumą, normos maksimalus dydis, uždrausta skolinti naktį, netesybos bus skaičiuojamos tik ribotą laiką. Informaciją apie pajamas ir įsipareigojimus, pateiktą kreipiantis dėl kredito, vartojimo kreditų bendrovės privalės patikrinti duomenų bazėse arba dokumentuose. Be to, daugiau galių suteikta priežiūros institucijai.
VŽ rašė, kad Lietuvos bankas tokius kreditus teikiančioms bendrovėms pastaruoju metu papylė baudų tiradą už neatsakingą skolinimą. Be to, gruodį didžiausia Lietuvoje smulkių vartojimo kreditų bendrovė „4finance“, teikianti paslaugas su prekių ženklais „SMSCredit“ ir „Vivus“, buvo priversta stabdyti veiklą.
