Norvegai SkGD laivo parduoti dabar nesutinka

Svarstė eiliniame komisijos posėdyje

„Rudenį priimsime galutinį sprendimą dėl SkGD laivo išpirkimo, tačiau tam reikia ruoštis jau dabar”, – Vyriausybės pranešime spaudai, išplatintame po eilinio SkGD terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio, cituojamas Algirdas Butkevičius, ministras pirmininkas.

Šiame komisijos posėdyje Vyriausybė kartu su bendrove „Klaipėdos nafta“ ieškojo būdų, kaip sumažinti SkGD terminalo eksploatavimo sąnaudas. Vienas tokių būdų – išpirkti dabar nuomojamą SkGD laivą. Sprendimą dėl to žadama priimti rudenį.

„Visos SkGD terminalo sąnaudos yra įtraukiamos į gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją prie gamtinių dujų kainos. Įvertinus nuosekliai mažėjantį gamtinių dujų vartojimą ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, matome, kad infrastruktūros kaštų dalis gali augti, todėl jau dabar svarstome, kaip sumažinti naštą. Priimtas sprendimas, kad iki rudens Vyriausybė ir Klaipėdos nafta pasiruoš visus reikiamus teisės aktus, jog būtų galima apsispręsti dėl paskolos paėmimo laivo išpirkimui”, – teigė premjeras.

Vyriausybė vėliau paaiškino, kad Lietuva laivą iš jo savininkės Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ išpirks ne dabar, o po dešimties metų, kadangi norvegai bent kol kas nesutinka parduoti laivo anksčiau nei numatyta sutartyje.

Premjeras paaiškino

Ponas Butkevičius interviu LRT radijui aiškino, kad Lietuvos tikslas – sumažinti terminalo sąnaudas, todėl ketinama išpirkti laivą po dešimtmečio, nes dabar to padaryti nėra galimybių, mat „Hoegh LNG“ nori ir toliau jį nuomoti. Nuoma gali tęstis iki 30 metų, bet Lietuva, pasak premjero, išpirkusi laivą po dešimtmečio, sugebėtų sutaupyti apie 70 mln. Eur per ateinančius 30 metų.

„Gavome atsakymą, kad kol kas norvegai nesiruošia to laivo parduoti. Mūsų tikslas – sumažinti terminalo eksploatavimo sąnaudas. Buvo apsispręsta, kad rudenį galutinai bus priimti kai kurie teisės aktai, kurie leistų pradėti ruoštis laivo išpirkimui po dešimtmečio“, – LRT radijui sakė premjeras.

Vyriausybė pabrėžė, kad šiuo metu finansų rinkose skolintis yra labai palanki situacija, todėl svarstoma galimybė priimti sprendimą dėl laivo išpirkimo po 10 metų, tam ruošiantis jau dabar ir imant paskolą.

Numatoma, jog SkGD terminalo operatorė bendrovė „Klaipėdos nafta“ jau šiemet pasiruoš pirkti iki 300 mln. Eur ilgalaikę paskolą. Galutinis sprendimas bus priimtas rudenį, įvertinus visas aplinkybes, atlikus pasiruošimo darbus.

Pagal 2012 m. kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už laivo nuomą per dieną mokama 189.000 USD (apie 169.000 Eur), per metus – 62 mln. Eur, per 10 metų – apie 615 mln. Eur.

Paties laivo vertė ir jo išpirkimo po 10 metų kaina iki šiol nebuvo skelbiama, motyvuojant komercine paslaptimi.

Norėtų matyti daugiau skaičių

Komentuodami Vyriausybės planus rudenį apsispręsti dėl SkGD laivo išpirkimo ekspertai VŽ teigė, kad pirmiausia būtina sulaukti daugiau informacijos ir konkrečių sandorio detalių, tik tada daryti galutines išvadas, ar toks Vyriausybės žingsnis yra finansiškai pagrįstas.

Gintaras Rutkauskas, Finansų analitikų asociacijos valdybos narys, VŽ teigė, kad, matyt, šį rudenį, kai Vyriausybė priims galutinį sprendimą, ar kokiomis sąlygomis iš norvegų išpirkti laivą, sulauksime tokio sandorio detalių. Tuomet bus galima į jas įsigilinti.

„Bet vertinant preliminariai, atrodytų, kad planuojamas neblogas sandoris. Vyriausybė dabar skolinasi pigiausiai per daugelį metų. Bet tikėtina, kad paskolų kainos artimiausiu metu ims kilti. Bent jau matomi ženklai, kad taip gali atsitikti. Tarkim, Vokietijos suteikiamos paskolos po truputį pradeda brangti“, – aiškina ekspertas.

Vaidotas Rūkas, „INVl Asset Management” Fondų valdymo skyriaus vadovas, irgi teigia, kad kol kas pasigenda daugiau informacijos ir konkrečių, pagrįstų skaičiavimų, kiek Lietuvai kainuos išpirkimas, kokiomis sąlygomis būtų pasiskolintos tos lėšos, kurios būtų panaudotos sandoriui, kokie būtų alternatyvūs kaštai.

„Sunkoka tai vertinti kaip nors labai vienareikšmiškai, nes dar nežinom daugybės labai svarbių detalių. Pavyzdžiui, neaišku, kiek iš tikrųjų sutaupysim“, – VŽ sakė p. Rūkas.

„Norėtųsi pamatyti visus alternatyviuosius kaštus. Taigi, reikia gerokai daugiau skaičių ir apskritai informacijos apie šį galimą sandorį, tik tada galėtume teikti kažkokius konkretesnius vertinimus“, – pridūrė jis.