2016-07-20 14:51

„Teo“ gavo didžiulį užsakymą iš draudikų, imsis momentinių mokėjimų

Kęstutis Šliužas, telekomunikacijų AB TEO LT ir  UAB „Omnitel“, bendrai valdančių prekės ženklą „Telia“,  generalinis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Kęstutis Šliužas, telekomunikacijų AB TEO LT ir UAB „Omnitel“, bendrai valdančių prekės ženklą „Telia“, generalinis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„Lietuvos draudimo“ ir Baltijos šalių PZU įmonių grupės IT ūkis bus valdomas iš Lietuvos – iš Švedijoje esančių IBM duomenų centrų į „Teo LT“ serverius perkelta 100 TB jų duomenų. Bendrovės vadovas taip pat užsimena apie žingsnį į mokėjimų rinką.

Sutartis su draudikais pasirašyta 5 metams, tikimasi, kad vėliau bus pratęsta.

„Projektas truko 9 mėn. ir buvo labai sudėtingas, perkelta 250 serverių“, – spaudos konferencijoje sakė Kęstutis Šliužas, telekomunikacijų AB „Teo LT“ ir UAB „Omnitel“, bendrai valdančių prekės ženklą „Telia“, generalinis direktorius.

Tačiau, pasak jo, duomenų perkėlimas truko palyginti trumpai – 3 mėn., iki birželio pabaigos. Darbai buvo vykdomi 7 dienas per savaitę, 24 valandas per parą. Pokyčiai, tikimasi, padės greičiau aptarnauti klientus bei greičiau priimti sprendimus.

Pasak Andriaus Šemeškevičiaus, „Teo“ ir „Omnitel“ technologijų vadovo, tokie sandoriai fiksuojami gana retai.

„Tokios apimties IT projektai Baltijos šalyse vyksta tik kartą per keletą metų. Jie reikalauja itin didelės kompetencijos ir atitinkamo pasiruošimo ir sąlygų, – komentuoja p. Šemeškevičius. – Buvo išmėtyti 5 duomenų centrai. Faktas, kad buvo perteklinės įrangos, nepatogumų. Tarptautiniai sujungimai su Švedija – papildomi kaštai, o gerą ryšį Baltijos šalyse yra lenviau užtikrinti nei tarp Baltijos šalių ir Švedijos. Be to, pliusų turi ir mūsų kompetencija bei mentalitetas. Vyko tarptauinis konkursas, tad manau, kad mus pasirinko dėl kelių faktorių – kokybės, kainos ir pan.“

Panašias paslaugas „Teo“ taip pat teikia mažmeninės prekybos tinklams „Rimi“ Baltijos šalyse bei „Lidl“ Lietuvoje, DNB bankui vietos rinkoje, „General Financing“ ir „Pigu.lt“, vardija Vytis Žalimas, stambių klientų padalinio vadovas. Pasak jo, šiuo metu baigiamos derybos dėl iki 10-ies panašaus dydžio projektų.

VŽ rašė, kad „Teo“ Vilniaus Žirmūnų mikrorajone atidarė naują „Tier III“ patikimumo duomenų centrą.

Momentiniai mokėjimai

Liepos pradžioje bendrovė pranešė prisijungianti prie Lietuvos banko supratimo memorandumo dėl mažmeninių mokėjimų sistemos funkcionalumo plėtros. Kitaip tariant, „Teo“ susidomėjo mokėjimų, tiksliau – momentinių mokėjimų rinka.

Momentiniai mokėjimai – tai bet kurią dieną (įskaitant savaitgalius ir švenčių dienas), bet kuriuo paros metu akimirksniu atliekami elektroniniai mokėjimai, o lėšos nedelsiant įskaitomos gavėjui ir per kelias sekundes nuo mokėjimo inicijavimo mokėtojas gauna apie tai pranešimą.

Jau anksčiau „Teo“ teigia pastebėjusi, kad žmonės linkę mokėti mobiliaisiais. Pasak p. Šliužo, bendrovė klientai jau yra atlikę per 50.000 mokėjimų mobiliaisiais, kurių išlaidos paskui įtraukiamos į sąskaitą.

„Nesiruošiame lįsti į bankų daržą. Tačiau, jei rinkoje bus sudarytos galimybės, mums būtų įdomu. Tad kaip operatorius įlįstume į šią rinką“, – spaudos konferencijoje teigia p. Šliužas.

Tiesa, kol kas nieko konkretaus nepasakoja, sako, kad šiuo metu bendrovės specialistai nagrinėja teisinius aspektus, dairosi į kitų šalių pavyzdžius.

Anksčiau į VŽ pateiktus klausimus šia tema „Teo“ atstovai atsakė aptakiai, esą kol kas nėra konkrečių projektų, o memorandume nurodytas laikas – 2017 m. antra pusė.

„Mažmeninių mokėjimų sistemą SEPA-MMS plėtoja Lietuvos bankas, o „Teo“ prisijungimas prie memorandumo reiškia, jog bendrovė palaiko šį projektą ir ketina tapti kuriamos sistemos dalyviu bei prisidėti savo žiniomis kuriant infrastruktūrą. Manome, kad tokia sistema yra atsiskaitymo už prekes ir paslaugas ateitis – ji bus patogi klientui ir sumažins laiko bei pinigines sąnaudas atliekant mokėjimus. Planuojamą sistemą sudarys daug dalyvių, kurie, kaip ir „Teo“, prisidės prie Lietuvos banko iniciatyvos kurti bekontakčių atsiskaitymų infrastruktūrą“, – VŽ atsiųstame atsakyme teigia Mantas Goštautas, „Teo“ verslo vystymo projektų vadovas.

Paklaustas, kaip atrodytų techninis tokios paslaugos sprendimas, jis pakartojo, kad kol kas projekto stadija per ankstyva, tačiau paminėjo Skandinavijos šalių pavyzdį, kur norint atsiskaityti už prekes ar paslaugas tokioje sistemoje užtektų naudoti specialų atsiskaitymo įrenginį, kuriuo gali būti ir išmanusis telefonas.

Beje, prie minėto memorandumo yra prisijungusi ir mobiliojo ryšio operatorė „Tele2“. Be to, kaip rašė VŽ, bendrovė taip pat turi elektroninių pinigų įstaigos licenciją.

Andrius Baranauskas, „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims, teigia, kad momentiniai mokėjimai – bendrovę dominanti sritis. Tačiau apie konkrečius projektus oparatorė kalbėti dar nenori.

Geresni rezultatai

VŽ šiandien skelbė, kad Švedijos „Telia Company“ Lietuvoje valdoma telekomunikacijų grupė šiemet antrąjį ketvirtį toliau gerino rezultatus.

AB „Teo LT“ ir jos antrinių bendrovių, tarp jų ir UAB „Omnitel“, pelnas balandį–birželį siekė 11,6 mln. Eur, skelbiama pateiktose ataskaitose.

Palyginti „Teo“ grupė pernai tuo pačiu laikotarpiu uždirbo 7,8 mln. Eur, tiesa, į šį skaičių neįeina „Omnitel“ pelnas. Bendrų su „Omnitel“ pelno rodiklių antram ketvirčiui „Teo“ neskelbia

Grupės pajamos antrąjį ketvirtį siekė 84,2 mln. Eur. Tai 3,6% daugiau nei pernai, kai „Teo“ grupė ir „Omnitel“ kartu gavo 81,2 mln. Eur pajamų.

EBITDA, pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją, neskaičiuojant vienkartinių sąnaudų, išaugo 11,1% – nuo 26,2 mln. Eur pernai (skaičiuojant „Teo“ ir „Omnitel“) iki 29,1 mln. Eur šiemet. EBITDA marža – 35%.

Grupės pajamos iš mobiliojo ryšio paslaugų augo 9,1%, o iš fiksuotojo – 4,4%. Iš visų paslaugų labiausiai augo televizijos paslaugų pardavimai – 19,5%. Įrangos pardavimai mažėjo 8,9%

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
52795
130817
52791