Kazachai stato naują miestą, kviečia investuoti
Investuotojų forume „Baikonur“ buvo pranešta, kad naujas miestas, užimsiantis 1.532 ha, iškils kairiajame Syrdarjos krante. Gyvenamasis fondas sudarys daugiau kaip 3 mln. kv. m, iš kurių 1 mln. kv. m planuojama pastatyti iki 2025 m. Mieste bus 16 mokyklų, 12 vaikų daželių, 4 sveikatos apsaugos įstaigos, sporto ir kultūros pastatai. Rekreacinės zonos užims 367 ha.
Miesto statybos jau pradėtos
Įgyvendinti projektą, kaip praneša kapital.kz, paskatino keletas priežasčių, kurių viena – atkuriamas Didysis šilko kelias, kurio trasa yra Vakarų Europa–Vakarų Kinija.
Infrastruktūros darbai jau vyksta. Kairiojo Syrdarjos kranto projekto kuratorius Serikas Suleimenovas kviečia investuotojus bendradarbiauti statant gyvenamuosius namus, biurus, prekybos centrus bei kitus investuotojams patrauklius objektus.
Plyname lauke statyti didmiesčius Kazachstane ne naujiena – prieš daugiau kaip 15 metų sostinė Almata buvo perkelta į naujai pastatytą Astanos miestą. Naująją Kazachstano sostinę užsieniečiai mėgsta lyginti su Dubajumi, kadangi čia apstu ne tik dangoraižių iš stiklo, bet ir įvairių architektūros šedevrų.
Vytautas Naudužas, Lietuvos ambasadorius Kazachstane, yra pasakojęs, kad Vakarų taikomos sankcijos Rusijai kliudė ir Kazachstaną – teko devalvuoti tengę, krovinių tranzitas sutriko, perkamoji galia sumažėjo.
Tačiau pačios svarbiausios statybos, tokios kaip „Expo 2017“ ar Šilko kelio, kuris pakeis dviejų žemynų logistikos ir transporto žemėlapį, tęsiamos. Ponas Naudužas primena, kad projektas svarbus ir Lietuvai – vienas patraukliausių Šilko kelio ruožų eina per Klaipėdą.
Šalyje, pasak ambasadoriaus, dirba nemažai lietuviškų statybos, transporto ir logistikos bendrovių, čia taip pat labai vertinami lietuvių architektai.
Lietuviai turi ir neigiamos patirties
Deja, Lietuvos verslininkai šioje šalyje turi ir neigiamos patirties. Rugsėjo mėnesį Eligijaus Survilos gėrimų bendrovei „Libella Bottlers Almaty“ mokesčių administratoriai pateikė 4,6 mlrd. Kazachstano tengių (22,5 mln. Eur) ieškinį, motyvuojant tinkamai kelerius metus nemokėjus už žemės gelmes – gėrimų gamybai išgaunamą vandenį.
„Mokesčių administratoriai pateikė mums 4,6 mlrd. tengių, arba tuometiniu kursu 22,5 mln. Eur, ieškinį už tai, kad mes neva nesumokėjome kažkokių mokesčių. Turiu pasakyti, kad metinė įmonės apyvarta nesiekia šios sumos, visos investicijos į įmonę tiek nesiekia. Tai visiškas absurdas, juolab nė viena gėrimų bei vandens gamintoja nežinojo apie 2009-aisiais priimtą įstatymą. O dabar mane kviečia į prokuratūrą, mokesčių departamentą. Praktiškai atima verslą. Anksčiau esame gavę apdovanojimą kaip geriausi mokesčių mokėtojai, šiandien mes – nusikaltėliai“, – tuomet kalbėdamas su VŽ apmaudo neslėpė p. Survila.
Lapkritį ieškinys buvo pateiktas kitam investuotojui iš Lietuvos - Vytautas Varasimavičius, Karagandos pakraštyje baigiantis statyti Lietuvių namus, buvo apkaltintas nelegaliai įsigijęs žemės sklypą. Tiesa, istorija baigėsi laimingai – prieš keturias dienas Karagandos apylinkės teismas atmetė miesto merijos (akimato) įtarimus verslininkui ir pripažino, jog pats akimatas pažeidė teisines procedūras.
Nestabili valiuta
Prasčiausius rezultatus pasaulyje šiais metais demonstruojanti valiuta – Kazachstano tengė – pirmadienį krito iki rekordinių žemumų.
Didžiausios Centrinės Azijos energijos eksportuotojos valiuta pirmadienį krito 5,7%, iki 334,03 už JAV dolerį ir 369,13 už eurą, skelbia „Bloomberg“. Toks santykis – mažiausias nuo 1993-iųjų, kai Kazachstanas pristatė nacionalinę valiutą.
Vieno USD kaina nuo lapkričio 6-osios svyruoja ties 300–317 tengių riba, nes naujas centrinio banko vadovas atleido kontrolės vadžias ir per savaitę leido valiutai nuvertėti 9%.
Kazachstanas ruošiasi pesimistiniam scenarijui, kai naftos barelio kaina kris iki 30 USD, o ne 40 USD, kaip prognozuoja daugelis. Todėl, be kita ko, nuo gruodžio 15-osios buvo sustiprinta spekuliacijų valiutomis prevencija.
