„Relvit“: padėtį išprovokavo ir paties Marcinkevičiaus veiksmai

„Nauji p. Marcinkevičiaus kaltinimai dėl to, kad neva „Relvit Ltd“ valdybos narys Karlas Diacono yra įsipareigojęs ginti tik vieno akcininko (Nerijaus Numavičiaus) interesus, laužti iš piršto. Apie tokius kaltinimus sužinojome tik iš spaudos ir detaliau juos komentuoti yra labai sunku. Bet „Relvit Ltd“ valdyba visuomet veikė, visų pirma, bendrovės interesais, kruopščiai vertindama visų akcininkų, įskaitant ir p. Marcinkevičiaus, pasiūlymus“, – teigiama bendrovės „Relvit“ atstovų atsiųstame atsakyme.
VŽ primena, kad p. Marcinkevičius pirmadienį kreipėsi į Maltos teismą su prašymu į „Akropolius“ valdančios įmonės „Relvit Ltd“ valdybą paskirti dar bent vieną valdybos narį. Šiuo metu šioje valdyboje likęs tik vienas atstovas, o tai, pasak p. Marcinkevičiaus, kelia grėsmę akcininkų interesams.
„Relvit“ atstovai, savo ruožtu, pabrėžia, kad vienas valdybos narys bendrovėje liko būtent dėl p. Marcinkevičiaus veiksmų. Vienas iš dviejų valdybos narių pasitraukė dėl asmeninių priežasčių (galimai nenorėdamas rizikuoti asmeniniais ieškiniais, tokiais, kokius dabar patiria p. Diacono). Dėl tos pačios priežasties per trumpą laiką esą nepavyko rasti ir naujų direktorių (pagal Maltos įstatymus, bendrovei vadovauja valdybos nariai, kurių pareigos atitinka direktorių pozicijas). Kad bendrovės veikla nestrigtų, buvo priimtas memorandumas, leidžiantis sprendimus priimti vienam likusiam valdybos nariui.
„Maltos teismas, išnagrinėjęs p. Marcinkevičiaus pretenzijas dėl esą pažeistų jo, kaip smulkiojo akcininko, teisių perleidžiant „Akropolio grupės“ akcijas UAB „Vilniaus prekybai“, 2015 m. gegužės pabaigoje jas atmetė, konstatavęs, kad pats p. Marcinkevičius nuo teismo nuslėpė savo tikrąjį ketinimą pačiam perimti „Akropolio“ kontrolę ir prisidengė neva jo kaip smulkiojo akcininko teisių pažeidimu. Maltos teismas iš esmės leido toliau rengtis sandoriui“, – priduria „Relvit“ atstovai.
Abejoti p. Diacono nešališkumu ar kompetentingumu, pasak jų, taip pat nėra jokio pagrindo. Priešingai, jau minėta 2015 m. gegužės nutartimi Maltos teismas esą konstatavo, kad „Relvit Ltd“ valdyba, akcininkams siūlydama patvirtinti sandorį, pateikė pakankamai informacijos, veikė korektiškai ir tinkamai.
Pasak bendrovės atstovų, „Relvit Ltd.“ valdybos papildymas naujais nariais bus svarstomas ir sprendžiamas eilinio akcininkų surinkimo metu šį rudenį.
Stabdo plėtrą
VŽ aprašė p. Marcinkevičiaus ir p. Numavičiaus nesutarimų pradžią – užvirusią kovą dėl „Akropolių valdymo. Gegužę buvo sustabdytas daugiau nei 300 mln. Eur vertės „Akropolių“ turto perstumdymo tarp grupės bendrovių. Tą inicijavo p. Marcinkevičius, nes sandoris esą yra neaiškus ir galimai rimtai pažeidžia jo interesus.
Šiuo metu Lietuvoje šio sandorio vykdymas vis dar yra sustabdytas Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuri yra apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui.
Advokatė Olga Petroševičienė, grupės įmonių koordinacinės grupės atstovė, perduodanti grupės poziciją visais su konfliktu susijusiais klausimais, VŽ teigia, kad šio sandorio sustabdymas įšaldė ir visų „Akropolių“ plėtrą. Esą viena svarbiausių priežasčių, kodėl planuota perleisti „Akropolių“ valdymą į „Vilniaus prekybos“ rankas, buvo ribotos „Relvit“ galimybės finansuoti plėtros projektus.
„Relvit“ yra labai užskolinta įmonė, ji negali pasiskolinti lėšų rinkos sąlygomis, nes negali finansiškai užtikrinti, kad šios bus grąžintos. Kadangi sandoris neįvyko, lėšų nėra, galimybių finansuoti plėtrą taip pat nėra“, – sako advokatė.
VŽ žiniomis, „Relvit“ skolos kitai grupės įmonei siekia apie 220 mln. Eur. „Akropolių“ sandorio suma galėjo siekti apie ar per 300 mln. Eur.
Pasak VP grupės atstovų, iš viso šiuo metu Maltoje vyksta 2 teismo procesai. Vienas jų – p. Marcinkevičiaus ieškinys su reikalavimu pateikti informaciją apie sandorį, kurio atsakovais yra „Relvit Ltd“, šios įmonės direktorius ir įmonės akcininkė bendrovė „Lemax Ltd“. Kitas – pačios bendrovės ieškinys p. Marcinkevičiui dėl žalos, kurią dėl sustabdyto „Akropolių“ pirkimo–pardavimo sandorio patyrė skolų turinti „Relvit“.