Kasininkų atlyginimai: „Maxima“ nenori sumaišties, „Norfa“ gali išleisti daugiau

Ketvirtadienį „Lidl“ paskelbė, kad kasininkams ir salės darbuotojams už valandą prieš mokesčius mokės 3,33 Eur (532 Eur per mėn.), vilniečiams – 3,48 Eur (556,8 Eur per mėn.). Šiuo metu minimalus atlygis už valandą prieš mokesčius siekia 2,13 Eur, arba 350 Eur per mėnesį, o nuo liepos 1 d. didės iki 380 Eur.

infogr.am::lidl_atlyginimas

Lenkijoje „Lidl“ šių metų kovą savo naujiems darbuotojams padidino atlyginimus iki 2400–2800 PLN (maždaug 563–657 Eur) per mėnesį. O po dvejų išdirbtų metų atlygis kyla iki 668–762 Eur/mėn., skelbia „biznes.onet.pl“.

Pagrindiniai mažmeninės prekybos tinklai – „Maxima“, „Iki“, „Rimi“ ir „Norfa“ – konkrečių atlyginimų neatskleidžia, mat jie skiriasi priklausomai nuo darbuotojų rezultatų. Vidutinės rinkos algos suskaičiuoti nesiima ir personalo atrankos specialistai, nes tarp jų klientų yra ir šių mažmenininkų, todėl tai būti neprofesionalu jų atžvilgiu.

Pastarųjų metų duomenų apie mažmeninės prekybos bendrovių atlyginimus nėra, tačiau VŽ yra suskaičiavusios, kad 2013 m. vidutinė alga didžiausiuose Lietuvos prekybos tinkluose buvo mažesnė nei viso sektoriaus vidurkis. 2013 m. vidutinis atlyginimas prieš mokesčius minėtuose prekybos tinkluose svyravo tarp 419 Eur ir 453,3 Eur per mėnesį. Į šią statistiką įtraukti visų samdinių, ne tik kasininkų, atlyginimai. 2013 m. MMA siekė 289,6 Eur. 

Skaičiuoja kiekvienam individualiai

Stambiausias rinkos žaidėjas „Maxima“ teigia, kad kasininkams ir salės darbuotojams mokamas atlyginimas priklauso nuo individualių rezultatų. Be to, bendrovė juos stengiasi skatinti ir kitais būdais – nemokamu maitinimu, pavežėjimu, stipendijomis vaikams.

„Valandinis įkainis, mokamas mūsų kasininkams-pardavėjams, salės ar skyrių darbuotojams, susietas su konkretaus darbuotojo darbo vieta, jo darbo krūviu ir pasiektais rezultatais. Dažnu atveju jis tolygus ar didesnis nei rinkos vidurkis. (...) Jei matome, kad siekiant išlaikyti esamus bei pritraukti naujų darbuotojų turime peržiūrėti darbuotojų atlygį ir jį didinti, taip visuomet ir padarome. Štai šiemet atsižvelgdami į darbo rinką, atlyginimo fondą didiname maždaug 10% ir tai yra papildomai apie 13 mln. Eur“, – VŽ komentuoja Žydrūnas Valkeris, UAB „Maxima LT“ generalinis direktorius.

Pasak jo, bendrovė laikosi politikos nekomentuoti individualaus darbuotojų atlygio: „Nenorime kelti sumaišties tarp darbuotojų, nenorime varžytis viešojoje erdvėje. Darbo rinkoje mes jau 25-erius metus ir puikiai suprantame, kad vien tik valandinis įkainis neatspindi mūsų darbuotojo atlygio.“

Tuo metu „Norfa“ sako tarp konkurentų siūlantį didžiausius atlyginimus ir taip pat juos skaičiuojanti priklausomai nuo parodytų rezultatų.

„Pagal „Sodros“ duomenis, „Norfos mažmena“ tarp didžiųjų prekybininkų išlieka didžiausius atlyginimus darbuotojams mokanti bendrovė. Kasininko atlyginimas priklauso nuo asmeninės apyvartos, aptarnautų klientų skaičiaus ir parduotuvės apyvartos“, – sako Darius Ryliškis, tinklo atstovas spaudai.

Pasak jo, „Norfa“ , norėdama išsaugoti darbuotojus, yra pasiruošusi reaguoti.

„Šiuo metu prekybos sektoriuje tinkamų darbuotojų yra maždaug tiek, kiek reikia. Mūsų interesas juos išsaugoti. Jei matysime, kad konkurentai ženkliai didina atlyginimus, reaguosime tinkamai, nors paprastai „Norfa“ visuomet buvo priekyje šiuo klausimu, ir reaguoti į „Norfos“ veiksmus tekdavo kitiems“, – aiškina p. Ryliškis.

Apie kasininkų atlyginimus paklausus „Rimi“, tinklo atstovė spaudai Giedrė Bielskytė sako, jog jų skaičiavimo sistema „tokia sudėtinga, kad valandiniai įkainiai nenusako atlyginimo dydžio“.

„Kiekvieno žmogaus darbo užmokestis yra labai individualus ir priklauso nuo pozicijos, darbo krūvio, kvalifikacijos, parduotuvės pardavimų rezultatų, slapto pirkėjo tyrimo, tos pozicijos rinkos vidutinio atlyginimo ir dar kelių elementų. Taip pat dalis parduotuvės darbuotojų gauna mėnesio atlyginimą“, – komentuoja p. Bielskytė.

UAB „Palink“, valdanti prekybos tinklą „Iki“, kasininkų atlyginimų taip pat neatskleidžia, tačiau mokamus pinigus vadina „tinkamais“.

„Tinkamai apmokėtas darbas bei viršvalandžiai yra visiškas įmonės standartas. Taip pat mums rūpi, kad kiekvienas darbuotojas jaustųsi svarbia įmonės dalimi, tad daug investuojame į darbuotojų mokymus ir kiekvienam įmonės darbuotojui suteikiame karjeros bei profesinio tobulėjimo galimybes“, – VŽ atsiųstame komentare rašo Berta Čaikauskaitė, „Palink“ viešųjų ryšių vadovė.

Vilioti ne algų skirtumu

Karolis Blaževičius, vadovų atrankos bendrovės „Indigroup“ vadovas, neatmeta galimybės, jog „Lidl“ kasininkams pasiūlys didesnį atlygį nei senbuvės, tačiau, jo nuomone, ilgainiui darbo rinka turėtų stabilizuotis ir algų lygis pasiskirstyti tolygiai.

„Atlyginimų skirtumas bus, tačiau manipuliuoti vien atlygiu neturėtų būti ilgalaikė darbdavio strategija. Toks žingsnis gali būti žengtas tinklo starto metu, kai darbuotojų reikia daugiausiai. Dažniausiai naujas žaidėjas pasikviečia geriausius specialistus. Šiuo atveju, pavyzdžiui, vyr. kasininkus, turinčius patirties. Salės darbuotojo darbas nėra kvalifikuotas, todėl tokius žmones galima samdyti ne iš konkurentų. Todėl „Lidl“ bandys samdyti patyrusius žmones, kurie galės apmokyti kitus. Taip bus ir pigiau, ir greičiau, ir paprasčiau“, – VŽ sako p. Blaževičius. Jo nuomone, „Lidl“ su sunkumais ieškant samdinių susidurti neturėtų.

Kita vertus, specialistas pripažįsta, kad naujo mažmeninės prekybos tinklo įkurtuvės papurtys darbo rinką – Lietuvoje jau ilgai nebuvo naujų žaidėjų greito apyvartumo mažmeninės prekybos sektoriuje.

Eligijus Kajieta, vadybos konsultacijų bendrovės „Hay Group“ generalinis direktorius Baltijos šalims, sako manantis, kad konkuravimas atlyginimu dydžiu – trumpalaikė strategija.

„Mano nuomone, darbdaviai turėtų konkuruoti ne atlyginimais. Pavyzdžiui, aiškiais procesais, mokymais, vadovavimo kokybe, darbo aplinka. Konkuravimas pinigais – trumpalaikis dalykas. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje atlyginimai už tą patį darbą skiriasi maždaug 20–30%, Lietuvoje – 60%. Vadinasi, įmonės ten konkuruoja kitais aspektais.