„Maximos“ ir Numavičiaus sandoriai – Estijos prokuratūros akiratyje

VŽ žiniomis, prokuratūra aiškinasi, ar keliasdešimties pastatų ir sklypų pardavimo vertė nebuvo per maža ir tokiu būdu nebuvo švaistomas bendrovių turtas. Savo ruožtu VP grupės ir jos pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus atstovai pabrėžia, kad sandoriai yra sudaryti už tokias kainas, kurias nurodė turto vertintojai.
VP grupei priklausanti „Maxima Eesti OU“ 26 parduotuvių pastatus ir sklypus pardavė 2012 m. 22 parduotuves įsigijo p. Numavičius, po 2 – smulkieji VP grupės akcininkai Ignas Staškevičius ir Mindaugas Bagdonavičius.
Mindaugo Marcinkevičiaus, teisinę kovą su p. Numavičiumi pradėjusio smulkiojo grupės akcininko, atstovai VŽ pateikė Estijos registro informaciją, kurioje nurodoma, jog „Maxima Eesti“ turtas buvo perleistas 4 bendrovėms, kurias valdo Olandijos „Lincoln Land Erste B.V.“ Ši įmonė taip pat yra ir „Maxima Eesti“ akcininkė.
Šios 4 bendrovės – „Metria Properties OU“, „Eural Properties OU“, „Tala Properties OU“ ir „Epus Properties OU“. Jas vėliau netiesiogiai įsigijo p. Numavičius, o po vieną pardavė p. Staškevičiaus ir p. Bagdonavičiaus bendrovėms.
Pagal registro duomenis, už turtą 4 bendrovės „Maxima Eesti“ sumokėjo 33 mln. Eur. Savo ruožtu p. Marcinkevičius skaičiuoja, kad šio NT vertė preliminariai turėtų siekti apie 60 mln. Eur. Kiek už 4 bendroves sumokėjo p. Numavičius, jo atstovai neatskleidžia.
Ilmaras Kahro, Estijos prokuratūros viešųjų ryšių departamento vadovas, VŽ atsisakė komentuoti situaciją. Prokuratūros tyrimo taip pat nekomentuoja ir VP grupės atstovai.
Pagal Estijos teisę, asmenims, atskleidusiems informaciją apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, gresia teisinė atsakomybė.
Tęsinys po iliustracijainfogr.am::58f6ce1c-3e43-46f9-ab68-ff96ad7096cd
Strategijos dalis
Giedriaus Juozapavičiaus, UAB „Maxima grupė“, kuri valdo „Lincoln Land Erste“, korporacinių reikalų vadovo, VŽ atsiųstame komentare dėstoma, kad atskirti NT valdymą ir prekybą buvo strateginis pasirinkimas.
Anot p. Juozapavičiaus, toks sprendimas buvo priimtas „apie 2009 m.“ – dar prieš VP dešimtuko išsiskyrimą, kai Mindaugas Marcinkevičius vadovavo „Akropoliams“, o jo brolis Gintaras – „Maximos“ verslui Lietuvoje.
„NT nuo operatyvinės veiklos atskyrimo procesas yra labiau nei natūralus, būdingas visiems žinomiems mažmeninės prekybos operatoriams pasaulyje. Pirma, tokiu būdu buvo siekiama išgryninti skirtingus veiklos tipus. Antra, buvo siekiama matyti šių atskirų veiklos tipų efektyvumą ir turėti šių veiklų rezultatų palyginamumą“, – dėsto p. Juozapavičius.
Dalis NT buvo perkelta į kitas įmones, taip pat priklausančias „Maxima grupei“, dalis – parduota nesusijusiems asmenims, dalis – p. Numavičiui, p. Staškevičiui ir p. Bagdonavičiui.
„Maxima grupės“ atstovas pabrėžia, kad NT buvo parduodamas „tik rinkos sąlygomis“.
„Visi objektai buvo įvertinti kompanijos „Newsec“, didžiausios Baltijos šalyse NT konsultavimo ir vertinimo bendrovės“, – teigia p. Juozapavičius.
Šiuo metu didžioji dalis „Maxima grupės“ parduotuvių patalpų yra nuomojamos, tačiau procesas tęsiasi – dar yra pačios bendrovės valdomo NT.
Pasak Olgos Petroševičienės, p. Numavičiui atstovaujančios advokatės, pagrindinis grupės akcininkas, be 22 parduotuvių NT Estijoje, taip pat valdo 11 objektų Latvijoje. Įmonių, valdančių NT, įsigijimo sandoriai buvo sudaryti „taikant konservatyvią skaičiavimo metodiką, kai iš NT vertės, nustatytos nepriklausomo vertintojo, yra atimami bendrovių turimi įsipareigojimai“, paaiškina ji.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::468f6253-4e38-45e5-902a-9cb5bee7c374
Jaučiasi apvogti
Gintaras Marcinkevičius, smulkusis VP grupės akcininkas, sutinka, kad NT ir prekybinės veiklos atskyrimas buvo svarstomas, tačiau šių sandorių tokiais nelaiko.
„Taip, 2005-2008 metais apie pardavimą ar nepardavimą tretiesiems, nesusijusiems asmenims už rinkos kainą buvo kalbama, tačiau dabar turime situaciją, kuomet nusikalstamas turto pasisavinimas vadinamas atskyrimu rizikų suvaldymų tikslais“, – rašoma VŽ atsiųstame p. Marcinkevičiaus komentare.
Anot jo, pavyzdžiui, kai 10 parduotuvių Lietuvoje buvo parduotos Skandinavijos NT bendrovei „Verdispar“, buvo rengiamas viešas konkursas. Tuo metu apie NT pardavimą Estijoje kiti akcininkai nebuvo informuoti.
„Šioje situacijoje jaučiuosi nukentėjęs bei apvogtas“, – sako p. Marcinkevičius.
VERSLO TRIBŪNA
„Ir toliau tiriame Nerijaus Numavičiaus ir jo bendrininkų bei statytinių veiklą, o surinkta informacija dalijamės su teisėsaugos institucijomis bei mokesčių administratoriais visose Baltijos šalyse“, – pridedama jo brolio Mindaugo komentare.
Mažiau nei teoriškai
Marcinkevičiai tikina, kad parduoto NT vertė turėjo siekti ne 33 mln. Eur, o 60 mln. Eur. Ši suma apskaičiuota laikant, kad 1 kv. m nuomos kaina siekia 8–10 Eur, o pajamingumas – 8,5%.
NT agentūros „Ober-Haus“ informacija apie vidutines rinkos kainas iš esmės patvirtina tokio skaičiavimo prielaidas: bendrovės duomenimis, Taline parduotuvių nuomos kaina miesto centre gali siekti 10–12 Eur, o pakraščiuose – 7–9 Eur už kv. m. Kituose didesniuose Estijos miestuose nurodomos 7–10 Eur, mažesniuose – 5–8 Eur už kv. m ribos.
Kita vertus, Saulius Vagonis, agentūros Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas, VŽ komentuoja, kad tokio paprasto skaičiavimo teisingai vertei nustatyti neužtenka: reikia atsižvelgti į tai, kad dažnu atveju pastatas turi vienintelį nuomininką, tad kyla rizika, jei šis nutrauks sutartį. Be to, valdytojui greičiausiai reikia mokėti NT mokestį, atlikti kapitalinį remontą.
Taigi, turto vertė realiai turėtų būti kiek mažesnė, nei gaunama atliekant aritmetinius nuomos pajamų ir pajamingumo skaičiavimus, sako p. Vagonis.
Ne pirmas kaltinimas
VŽ rašė, kad Marcinkevičiai turto pasisavinimą įžvelgia ir Lietuvoje – pasak jų, tai nutiko su įmokų surinkimo „Maximos“ kasose paslauga, kad ji buvo perduota naujai įkurtai UAB „Sollo“, o ši buvo parduota keliems VP grupės vadovams ir akcininkams.
Šiemet taip pat skelbta, kad VP grupės ir jos akcininkų veiksmus tiria ir Lietuvos prokuratūra. Ikiteisminis tyrimas vykdomas pagal du baudžiamojo kodekso straipsnius – dėl sukčiavimo stambiu mastu ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo. Tyrimas pradėtas pernai vasarą, jau įsibėgėjus konfliktui tarp p. Marcinkevičiaus ir p. Numavičiaus.
Nesutarimai, peraugę į daugiau nei dešimt teisinių procesų, prasidėjo pernai pavasarį, po to, kai p. Marcinkevičius ėmė priešintis „Akropolių“ perkėlimui iš vienos grupės bendrovės į kitą. Sandoris, ginčytas tiek Lietuvoje, tiek Maltoje, iš kurios buvo valdomi prekybos centrai, galiausiai įvyko šį mėnesį.
Pasipiktinęs VP politika nesidalinti uždirbtu pelnu su akcininkais, p. Marcinkevičius pernaipaskelbė įtariąs, kad grupėje buvo vengiama mokėti mokesčius. Ponas Numavičius ir VP grupė atsakė kaltinimais dėl žalos reputacijai ir vasarą pasipylė kiti teisminiai procesai. Grupės bendrovės apkaltino p. Marcinkevičių joms nenaudingų sprendimų priėmimu, o Marcinkevičių šeimos Baltarusijoje sukurtą tinklą „Mart-Inn“ – „Maximos“ kopijavimu. Savo ruožtu smulkusis akcininkas užginčijo kelių metų senumo sandorius, kuriais p. Numavičius perėmė savo brolių Vlado ir Juliaus akcijas. Jam pavyko pasiekti, jog būtų areštuota kontroliuojančiojo akcininko turto už 330 mln. Eur.
Tarp didžiausios Lietuvos verslo grupės akcininkų vyksta ne tik teisiniai procesai. Skelbta, kad viso konflikto metu p. Dominienė vedė derybas su Žilvinu Marcinkevičiumi, 15% akcijų grupės įmonėse valdžiusiu Mindaugo ir Gintaro broliu. Galiausiai šių metų kovą pranešta, kad susitarta dėl paketo pardavimo kitiems akcininkams. Nors sandoriui pasipriešino Julius Numavičius, teismas jo prašymą atmetė ir sandoris įvyko.
Derybos dėl akcijų išpirkimo vyksta ir su p. Marcinkevičiumi. Tačiau abi pusės kaltina viena kitą nepagrįstais reikalavimais ir atsisakymu ieškoti kompromiso. Pono Numavičiaus atstovų teigimu, visų smulkiojo akcininko kaltinimų ir inicijuojamų teisinių procesų tikslas yra gauti „ramybės mokestį“ parduodant savo akcijas.