KLASCO krova pirmą ketvirtį ūgtelėjo 8%
Audrius Pauža, KLASCO generalinis direktorius, tokį augimą vertina teigiamai, bet sako, kad jis nenuteikia per daug optimistiškai.
„Uostas yra globalios žaliavų rinkos, geopolitinių ir ekonominių veiksnių susikirtimo vieta, todėl padėtis čia labai priklauso nuo situacijos pasaulinėse rinkose. O situacija jose nėra gera. Naftos, metalo, grūdų, trąšų kainos šokinėja, nėra stabilumo. Paradoksalu, bet šiemet vienu metu metalo žaliavos kaina buvo didesnė negu produkcijos kaina. Kol rinkose nebus stabilumo, kuris rodo pasiūlos ir paklausos kiekio subalansavimą, tol uostų krovos rezultatai taip pat šokinės, nes uostas atspindi pramonę“, – kalba jis.
Bendrovės krovinių nomenklatūra paskutiniu metu tapo įvairesnė, tačiau sąrašo viršuje įsitvirtinusios rūšys atspindi nusistovėjusią specializaciją – veikia trąšų, grūdų, ro-ro ir generalinių krovinių terminalai. Anot p. Paužos, I ketvirtį labiausiai ūgtelėjo ro-ro ir grūdų krovinių apyvarta, o vieno svarbiausių krovinių – trąšų – krauta panašiai kaip ir pernai.
KLASCO pernai, kaip ir 2014 m., perkrovė 12,2 mln. t. krovinių. Atsižvelgiant į galimus rinkos svyravimus, šiemet planuojamas nuosaikus krovos augimas ir panašus rezultatas.
Turi viziją dėl naujo terminalo
Pašnekovas pastebi, kad geopolitinis nestabilumas KLASCO krovos kreivės nenulenkia žemyn tik dėl ilgametės patirties ir įdirbio su krovinių savininkais.
Anot p. Paužos, sudėtingu laikotarpiu akumuliuoti smūgius ir išlaikyti krovinių srautus padeda ir nuolatinės investicijos.
VŽ rašė, jog „Achemos grupė“ šiemet KLASCO investicijoms patvirtino daugiau nei 20 mln. Eur. Dalis jų nukreipta į buvusio istorinio Klaipėdos Vitės kvartalo, dabar – uosto dalies tvarkymo darbus.
„Šioje teritorijoje klojame atviras sandėliavimo aikšteles, statome naujus sandėlius. Taip pat atnaujinsime krovos techniką. Atliekame kitas investicijas, kurios šiandien gali atrodyti nelabai reikalingos, bet po pusės metų jos taps pagrindine jėga“, – detalizuoti, kur bus panaudotos skirtos lėšos, nelinkęs p. Pauža.
Jis užsimena, kad jau turima vizija, kokios rūšies terminalas bus kuriamas Tarptautinės jūrų perkėlos (TJP) teritorijoje, kuri atsilaisvins, kai 2017 m. viduryje ilgus metus čia veikusi AB „DFDS Seaways“ visas laivybos linijas perkels į Centrinį Klaipėdos terminalą.
„Kryptis yra, mes matome, ką galime daryti TJP teritorijoje, tačiau kol kas to nenorime viešinti. Dar laukia daug analizės, skaičiavimų, nes teritorija yra didžiulė, investicijos skaičiuojamos milijonais, o veiklą reikia planuoti 20-30 m. į priekį. Džiaugiamės, jog „Achemos grupės“ koncerno nusiteikimas į investicijas, naujus projektus yra teigiamas“, – sako KLASCO vadovas.
